- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad valstybei būtina apsvarstyti kitokias pandemijos valdymo priemones, kadangi dėl pernelyg užsitęsusio karantino šalyje gali išaugti emigracija bei šešėlis ekonomikoje.
„Bus pakankamai kontrastingi metai, nes pirmas pusmetis, tikėtina, bus kupinas iššūkių, o ir ekonomikos augimas yra šiek tiek atidedamas pavasario-vasaros laikui. Tačiau antrą metų pusmetį, tikėtina, ekonomikos augimas įgaus pagreitį“, – Eltai sakė ekonomistas.
Nepaisant to, Ž. Mauricas pažymėjo, kad Lietuvos biudžeto deficitas kitąmet gal būti didžiausias Baltijos-Šiaurės šalyse.
„Vėlgi metų pabaiga gali mesti dar vieną šešėlį, nes reikės patvirtinti 2022 metų biudžetą, o tikimybė, kad Lietuvos biudžeto deficitas tiek praėjusiais metais, tiek šiais metais bus vienas didžiausių Baltijos-Šiaurės šalių regione, auga“, – sakė jis.
Anot Ž. Maurico, lemiamą įtaką tokiam scenarijui daro griežtas karantinas Lietuvoje.
„Lietuva, lyginant su kai kuriomis kitomis regiono šalimis, taiko griežtesnius karantino apribojimus šių metų pirmą pusmetį ir, panašu, kad juos ir toliau turės: jau kalbame, kad tik pirmo ketvirčio pabaigoje bus žymiai atlaisvintos karantino sąlygos. Matyt, kad tai atsilieps ir biudžeto deficitui, – tikėtina, kad Lietuvoje jis augs sparčiau“, – Eltai teigė ekonomistas.
„Deficito augimą lemia ir tai, kad praėjusiais metais turėjome rinkimus, buvo šiek tiek atlaisvintos vadžios ir leista daugiau paišlaidauti. Todėl trečio ketvirčio deficitas Lietuvoje yra didžiausias Baltijos šalyse“, – pridūrė jis.
Ž. Mauricas pabrėžė, kad pernelyg užsitęsęs karantinas gali grėsti emigracijos banga.
Mes, kaip maža, atvira ekonomika, kuriai nuolatos kyla emigracijos grėsmė, vargiai galime sau leisti turėti ilgesnį ir griežtesnį karantiną nei daugelis Vakarų Europos šalių.
„Vakarų Europos šalys dabar turi švelnesnį karantiną. (...) Mes, kaip maža, atvira ekonomika, kuriai nuolatos kyla emigracijos grėsmė, vargiai galime sau leisti turėti ilgesnį ir griežtesnį karantiną nei daugelis Vakarų Europos šalių. Būtų gerai, kad būtume vieni pirmųjų, kurie atveria savo ekonomiką, kaip buvo pavasario karantino metu.
Todėl reikia daryti viską, kad iki to laiko pasiektume, jog pandemija būtų valdoma kitais būdais, o ne karantinu“, – teigė jis, pridurdamas, kad „karantinas nėra valdymas – tai kraštutinė priemonė, kai jau nebegalima suvaldyti situacijos“.
Ištęstas karantinas taip pat skatintų šešėlinės ekonomikos augimą šalyje, pažymėjo Ž. Mauricas.
„Laiku nenutraukus karantino, atsirastų ir kitų neigiamų šalutinių poveikių, pavyzdžiui, šešėlinės ekonomikos augimas, nes dalis sektorių gali priprasti dirbti šešėlyje. Vieša paslaptis, kad nemaža dalis įmonių, ypač smulkiųjų, esančių regionuose, dirba neatsižvelgdamos į draudimus. O ir patys draudimai dažniausiai veikia tam tikrą laikotarpį, kai visi mobilizuojasi. Vėliau matome, kad kuo toliau, tuo didėja šešėlis, nelegali veikla“, – sakė jis.
Ekonomistas teigė, kad šiuo metu „būtų gerai turėti daugiau aiškumo ir kad valdžios institucijos užsibrėžtų sau galutinį (karantino taikymo – ELTA) terminą“.
„Manau, kad, praėję piką, užgesinę didžiausią laužą, jau turime žiūrėti į ateitį ir bendresnį vaizdą“, – tikino jis.
Visgi Ž. Mauricas teigė manantis, kad intensyvios trečiosios COVID-19 pandemijos bangos šaliai turėtų pavykti išvengti.
„Situacija itin neapibrėžta, turint omenyje, kad virusas mutuoja ir kinta. Bet gyvenimas vis tiek turi vykti, bet kuriuo atveju. (...) Didesnė tikimybė, kad nebeturėsime tokios situacijos, kokią turėjome gruodžio pabaigoje ir sausį“, – teigė jis.
„Lietuva vis tiek bus viena iš mažiausiai nuo pandemijos nukentėsiančių šalių, jeigu neprisivirsime košės, patys nenusipjausime šakos, ant kurios sėdime, ir nesukursime neigiamų šalutinių efektų“, – pridūrė Ž. Mauricas.
Vyriausybė trečiadienį nesprendė dėl karantino švelninimo šią savaitę, nes pastarosiomis dienomis paaiškėjo naujų aplinkybių, sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Karantinas šalyje pratęstas iki vasario 28 dienos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...