Vyriausybė sieks mažinti jaunimo nedarbą

Vyriausybė sieks mažinti jaunimo nedarbą - tam per dvejus artimiausius metus siūloma skirti 98 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų numatoma skirti iš Europos Sąjungos (ES) lėšų.

"Išskyrėme keletą (darbo - BNS) krypčių - pirmoji, tai jaunimo darbo įgūdžių gerinimas, ypač žiūrint į švietimo sistemą. Antroji dalis priemonių - jaunimo verslumo ugdymas.

Trečias blokas priemonių - aktyvios darbo rinkos priemonės", - pirmadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Ministro pirmininko tarnybos Politikos analizės ir reformų departamento direktorius Ramūnas Stalnionis.

Jis pridūrė, jog nevyriausybiniame sektoriuje matoma „daug potencialo“, mažinant jaunimo nedarbą. R.Stalnionis kalbėjo, jog pirmiausia vertinama, kiek žmonių kiekviena programa galėtų padėti.

„Jeigu kalbėtume apie paramą pirmajam darbui, mes ten esame numatę nuo 6 tūkst. iki 12 tūkst. jaunuolių“, - skaičiavo R.Stalnionis.

Dar iki 25 tūkst. darbo neturinčių jaunų žmonių ketinama padėti finansinės inžinerijos priemonėmis, antra tiek - jaunimo organizacijų iniciatyvomis - šios organizacijos, anot R.Stalnionio, yra numačiusios apie 12 mobiliųjų komandų, kurios konsultuotų iki 25 tūkst. žmonių.

Vyriausybė pirmadienį svarstė darbo grupės, nagrinėjusios jaunimo nedarbo problemas ir pateikusios Vyriausybei paketą priemonių, siūlymus. Grupei vadovavo R.Stalnionis.

Daugiau kaip pusė numatytų lėšų - 70,9 mln. litų - 2012-2013 metais siūloma jaunimo verslumo ir savarankiško skatinimui, iš jų 50 mln. litų - mikrokreditams verslui pradėti.

Gavusiems tokias paskolas siūloma skirti dar 10 mln. litų - tokios sumos reikėtų maždaug 600 žmonių privalomojo socialinio draudimo įmokoms kompensuoti.

Prognozuojama, kad apie 30 proc. mažų paskolų gavėjų būtų jaunimas.
20 mln. litų iš beveik 71 mln. litų siūloma suteikti projektui „Būk aktyvus darbo rinkoje“ - tęsiant šį projektą, iki 6 tūkst. jaunų žmonių galės pretenduoti į praktinius apmokymus.

Be to, 6,4 mln. litų iš bendros sumos būtų skirta jauniems pradedantiems ūkininkams - maksimali parama vienam jų siektų iki 138 tūkst. litų - būtų galima įsigyti žemės ūkio technikos, įrangos, žemės ūkio paskirties žemės, statyti bei rekonstruoti pastatus, infrastruktūrai.

Kitoms priemonėms, skatinančioms jaunimo užimtumą, siūloma skirti po kelis milijonus litų. Pavyzdžiui, 4 mln. litų siūloma skirti jaunimo ugdymui per savanorystę, po 2 mln. litų - pameistrystės mokymui ir pirmųjų verslo metų krepšeliui (iki 6 tūkst. litų).
Darbo grupės išvadose rašoma, kad šiuo metu jaunimui sunku konkuruoti darbo rinkoje, nes tarp jaunų bedarbių yra gerokai daugiau nekvalifikuotų ir neturinčių darbo praktikos.

„Net apie 60 proc. darbo biržoje registruoto jaunimo neturi profesinio pasirengimo. Daugiau kaip pusė visų jaunuolių neturi darbo patirties“, - rašoma dokumente, pateiktame Vyriausybei.

Pernai šalyje darbo neturėjo 45,3 tūkst. jaunų -15-24 metų amžiaus - gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, jaunimo nedarbo lygis pernai siekė 32,9 procento. Tai reiškia, kad kas trečias darbo jėgai priskirtas jaunas žmogus buvo bedarbis.

Darbo biržos duomenimis, 2012 metų sausio 1 dieną šalies darbo biržose buvo 227,1 tūkst. bedarbių, iš jų 29,6 tūkst. jaunų bedarbių.
Pernai šalyje buvo 469,1 tūkst. 15-24 metų amžiaus gyventojų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

bu

bu portretas
jaunimas nėra kvailas, ir darbo vietą sau įsisteigtų, jei po mokesčių jiems liktų tiek, kad būtų verta likti Lietuvoje.

taip ir bus

taip ir bus portretas
eilinis pazaduku pasisakymas.

Darbo objektai ir priemonės

Darbo objektai ir priemonės portretas
Verslas labiau tinka pensininkams, ligoniams. Jaunimui reikia kvalifikuoto darbo. Vieni, be priežiūros, jaunuoliai kuria projektus, sudarinėja dokumentus. Dokumentai ruošiami tada, kada reikia, kai vyksta darbas, jie būna suderinti, patvirtinti aukštesnių institucijų. Vyriausybė turi pajungti fabrikus ir gamyklas, tuomet komplektuoti kadrus. Negalima rimtų ir produktyvių gamyklų paversti sandėliais, antraeilėmis patalpomis. Žmonės deformuojasi. Aplinka turi auklėti jaunimą, skatinti kūrybinius jausmus. Negalima piktnaudžiauti maitinimo įmonėmis, nes nesilaikoma sanitarinių-higieninių-kultūrinių reikalavimų.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

Daugiau straipsnių