Vyriausybė Seimui teikia Darbo kodekso pataisas

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė, kad Seimui teikia visas inicijuotas Darbo kodekso pataisas, taip pat ir tas, kurios Trišalėje taryboje nesulaukė socialinių partnerių pritarimo.

Premjeras Andrius Kubilius kabineto posėdyje teigė, kad Vyriausybės pasiūlytoms pataisoms profsąjungos nenorėjo pritarti, nes kai kurie jų atstovai galimai ruošiasi rinkimams.

„Šiuo atveju aš siūlau pritarti tam paketui, kurį pateikė Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Aš dar sykį noriu apgailestauti, kad, deja, profesinės sąjungos galbūt dėl to, kad vadovai, bent dalis, dalyvauja rinkimuose, nelabai gal aktyviai ieškojo sutarimų ir sprendimų, ypatingai dėl tokių nuostatų, kurios tikrai reikalingos tam, kad būtų pasirūpinta bedarbiais. Deja, tai irgi tenka konstatuoti, kad mums, Vyriausybei tenka didžiausia atsakomybė ir rūpestis, pasiekti, jog verslas drąsiau kurti naujas darbo vietas ir aš siūlau šį paketą neatidėliojant siųsti į Seimą“, - Vyriausybės posėdyje sakė A.Kubilius.

Tuo tarpu profesinių sąjungų atstovai, protestuodami prieš sprendimą neįsiklausyti į socialinių partnerių poziciją, trečiadienį prie Vyriausybės surengė piketą.

„Toks Vyriausybės elgesys – nepateisinamas ir pažeidžiantis esminius socialinio dialogo aspektus. Nesutikdami su siūlomais Darbo kodekso pakeitimais siekiant liberalizuoti darbo santykius, tęsiame protesto akcijas“, - pranešė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.

Seimui nesiūloma tik nuostata, kad teisėta darbo sutarties nutraukimo priežastis yra sąlyga, jog darbuotojui suėjo 65 metai. Trečiadienį Vyriausybės posėdyje švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius siūlė įtraukti ir šią nuostatą, kuri yra svarbi švietimo sektoriui, tačiau Ministrų kabinetas su tuo nesutiko.

Seimui siūloma keisti atostogų trukmės skaičiavimą - ketinama nustatyti 20 darbo dienų vidutinę kasmetinių atostogų trukmę (kai yra penkių darbo dienų savaitė), kuri šiuo metu yra 28 kalendorinės dienos.

Darbo kodekso pakeitimuose numatoma, kad darbdaviai privalėtų informuoti darbuotojus ne tik apie įmonės reorganizavimą, bet ir parduodant verslą ar jo dalį kitiems savininkams. Tokiu būdu tikimasi užkirsti kelią nesąžiningiems veiksmams, kai rizikingi įsipareigojimai perduodami vienai įmonei, ji bankrutuoja, o darbuotojai atleidžiami be išeitinių kompensacijų.

Siūloma, kad darbuotojų įdarbinimo religinėje bendruomenėje atveju tikėjimas ar religija nebūtų laikoma diskriminacija. Pakeitimais atsisakoma patarnavimo sutarčių, darbuotojai privalės pradėti dirbti kitą dieną po darbo sutarties sudarymo, kasmetines atostogas naudoti ne ilgiau kaip trejus metus.

Darbo grafikai turės būti skelbiami prieš dvi savaites, nebent numatoma kitaip darbo taisyklėse, būtų atsisakyta pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žurnalų, darbo sutarčių registravimo žurnalų ir darbuotojų pažymėjimų.Trišalė taryba yra anksčiau sutarusi dėl principo, kad Vyriausybei bus teikiami tik tie Darbo kodekso straipsniai, dėl kurių socialiniai partneriai susitars.Vyriausybė po diskusijų su Trišalės tarybos nariais sutiko nebesieti minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo ir darbo santykių liberalizavimu.

Liberalesnių darbo santykių sutarta siekti, skatinant kolektyvines sutartis.Vyriausybė siūlo nuo liepos didinti minimalią mėnesio algą (MMA) 50 litų iki 850 litų, o nuo kitų metų - dar 50 litų iki 900 litų. Profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai siūlo MMA didinti 100 litų jau nuo liepos.