- Valdas Kvedaras
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministerija (EM) parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuris numato, kad strateginį elektros rezervą galėtų užtikrinti tik bendrovės, kurių daugiau nei pusę akcijų valdo valstybė. Dėl to papildomai susimokėti gali tekti visiems vartotojams.
Investuotojai pakraupę
Nutarimo projektą parengusios EM atstovų strateginis elektros rezervas įvardijamas kaip viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Tačiau šis abstraktus teiginys slepia esmę: projekte konstatuojama, kad viešuosius interesus atitinkančią paslaugą teikia AB "Lietuvos energijos gamyba" pavaldi Lietuvos elektrinė.
Nutarimo projektas būtų suprantamas, jei ne viena "smulkmena". Energetikos sistemos rezervą užtikrinti galėtų ne tik valstybinė Lietuvos elektrinė, bet ir privačios Kauno, Mažeikių termofikacijos elektrinės. Ir daug pigiau. Tad nenuostabu, kad privatūs elektros gamintojai kritikuoja valdžią dėl ketinimų teisiškai įtvirtinti strateginio elektros rezervo užtikrinimą tik valstybės valdomoms įmonėms.
"Yra labai svarbus niuansas – šis Vyriausybės nutarimas brukamas dar nepatvirtinus Lietuvos eneregetikos strategijos. Beje, strategijos nuostatos visiškai kitokios – ten kalbama apie tai, kad Lietuvai reikia savų efektyvių elektros gamybos pajėgumų, kad reikia konkurencijos. O šis EM paruoštas dokumentas kardinaliai keičia situaciją. Tokios nuostatos užkerta kelią visoms – tiek lietuviškomis, tiek tarptautinėms investicijoms", – teigia Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) direktorius Evaldas Paulavičius.
Pasak jo, priėmus tokį Vyriausybės nutarimą su visomis nuostatomis, AB "Lietuvos energija" liktų vienintelė rinkos dalyvė. O tai jau nevaldomo monopolio formavimas ir tiesioginė grėsmė vartotojams.
Premjeras Saulius Skvernelis būsimą valstybės monopoli teisina šalies energetine nepriklausomybe, lyg ir pamiršdamas, kad dujas ir dalį elektros energijos importuojame.
"Kalbant apie energetikos sektorių, reikia suvokti, kad tai susiję su mūsų strateginėmis įmonėmis, mūsų energetine nepriklausomybe, ir tam tikras valstybės reguliavimas turi išlikti ir jis išliks", – "Žinių radijui" vakar sakė S. Skvernelis, atremdamas verslininkų priekaištus dėl įstatymiškai įteisinamo valstybės monopolio energetikoje.
Skirs milijonus
Vyriausybės nutarimo projekte yra ir paslėpta žinia. Priėmus projektą, bus įteisinta pernai be konkurso skirti 32 mln. eurų Lietuvos elektrinei, tariamai laimėjusiai aukcioną teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) užtikrinant tretinį elektros galios rezervą.
"Kauno diena" rašė, kad praėjusiųjų metų pabaigoje valstybės valdoma bendrovė "Litgrid" pirmą kartą surengė aukcioną, kuriame bandė išdalyti tretinį elektros galios rezervą, tačiau jis iš esmės sužlugo, "Lietuvos energijos gamybai" pasiūlius per didelę kainą. Derybose ją sumažinus, įmonė laimėjo 32 mln. eurų užsakymą, kuris ir atiteks Lietuvos elektrinei.
Trys rinkos sąlygomis veikiančios Kauno, Panevėžio ir Mažeikių termofikacijos elektrinės aukcione liko nieko nepešusios. Šių jėgainių vadovai jaučiasi apgauti ir pastebi, kad taip žlugdoma konkurencija kenkia visiems vartotojams.
"Galima galvoti, kad valstybės įmonės dirba efektyviai. Tačiau ką tik AB "Litgrid" organizuotas tretinio elektros galios rezervo aukcionas pademonstravo, kaip iš tiesų elgiasi "Lietuvos energijos" grupės įmonės. Valstybės įmonė specialiai aukcionui pateikė 50 proc. didesnę kainą, nei jai nustatė VKEKK. Valstybės įmonė sąmoningai pažeidė tvarką ir taip specialiai sužlugdė aukcioną pasinaudodama dominuojančia padėtimi. Tai tik vienas pavyzdys, kas būna, kai valstybės įmonė pajunta neribojamą galią", – monopolizavimo grėsmes pateikė KTE vadovas.
Dėl to nepasitenkinimą jau spėjo išsakyti energetikos ir finansų ministrai Žygimantas Vaičiūnas ir Vilius Šapoka. Jų teigimu, Lietuvos elektrinei deginant mazutą, o ne dujas, jos pabrangtų kitiems vartotojams.
Beje, energetikos ir finansų ministrams antrina ir premjeras S. Skvernelis, pripažindamas, kad aukcionas kelia abejonių. "Buvo pabandymas skelbti tretinės galios aukcioną, jis buvo susijęs su konkurencingumo didinimu, kaip minėjau, ten yra tam tikrų objektyvių priežasčių, netenkinančių Vyriausybės, kodėl taip įvyko. Buvo pateikti paaiškinimai ir aš manau, kad tos pamokos, kurios buvo išmoktos, po šito aukciono bus padarytos išvados", – "Žinių radijui" teigė S. Skvernelis, tačiau taip ir neįvardijo, kokios pamokos neišmoktos ir kas jų neišmoko.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus25
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...