Vyriausybė planuoja ambicingas reformas – ekspertai mato spragų

Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė Seimui siūlys pluoštą reformų, apimančių tiek mokesčių, tiek ir pensijų sistemas. Ką apie planuojamus pokyčius mano ekspertai?

Būtina reformuoti

Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka pabrėžė, kad mokesčių reforma Lietuvoje – būtina, nes šiuo metu ji yra palanki tik turtingiesiems.

"Mokesčių našta mažai uždirbantiems dabar yra santykinai didelė, o daug uždirbantiesiems – mažesnė nei ES vidurkis. Tai didina turtinę nelygybę, nemotyvuoja mažiau uždirbančių žmonių dirbti. Manau, kad mokesčių bazės išplėtimas padidintų valstybės pajamas nepakenkiant ekonomikos augimui, taip pat  mažintų turtinę nelygybę ir skurdą", – sakė R.Lazutka.

Jo teigimu, Lietuvos gyventojų pajamų pasiskirstymui būdingi trys dalykai: pirma, didžioji dalis pajamų yra sukoncentruota nedidelėje turtingųjų grupėje; antra, skurstančiųjų pajamos – mažos; trečia, vidurinė klasė – santykinai maža.

Yra ir spragų

Vyriausybė siūlo sujungti su darbo pajamomis susijusius mokesčius ("Sodros" įmokas). Teigiama, kad taip bus skaidriau žmogui pateikiama informacija apie jo darbo užmokestį ir sumokamus mokesčius.

Vis dėlto ekonomistas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad vien tik mokesčių sujungimo nepakaks. Pasak jo, norint pajusti didesnę šios reformos naudą, reikia atsižvelgti ir į daugiau veiksnių.

"Būtų buvę geriau, jeigu šis mokesčių sujungimas būtų įvykęs pirmajame etape, nes nebuvo jokių esminių argumentų, kodėl to nebūtų buvę galima padaryti. Ši mokesčių reforma tampa ištęsta ir šiek tiek stokoja aiškios krypties", – pažymėjo G.Nausėda.

"Neverta tikėtis, kad šis sujungimas apvers mūsų ekonominę situaciją aukštyn kojomis. Gali būti, kad net ir kažkokių labai reikšmingų pokyčių mažinant šešėlinę ekonomiką arba skatinant vidaus vartojimą yra naivu tikėtis. Kita vertus, tikėkimės, kad be šio žingsnio bus siūlomi ir kiti sprendimai, kurie bus nukreipti į tai, kad mažiausias pajamas uždirbantys žmonės turėtų mažesnę mokesčių naštą. Jei taip nutiks, tokį sprendimą bus galima pasveikinti", – dėstė ekonomistas.

Paklaustas, ar mokesčių sujungimas neįneš chaoso, G.Nausėda sutiko, kad atsiras labai daug naujos informacijos, kurią apdoroti privalės savo darbą išmanantis specialistas.

"Chaoso gali būti, nes neišvengiamai kyla tiek Privalomojo sveikatos draudimo (PSD), tiek ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) klausimas, nes, pavyzdžiui, pastarasis bus skaičiuojamas nuo kitos apmokestinimo sumos nei dabar. Labai svarbu, kad šie klausimai būtų atsakyti tuo pat metu, kai bus priimtas mokesčių sujungimo sprendimas, o ne po jo. Jei visas mokesčių paketas būtų pakeistas iš karto, aiškiai matytume, kas atsitinka su įvairiomis mokesčių rūšimis. Tuomet tas chaosas pasireikštų tiesiog labai dideliu kiekiu informacijos, kurią apdoroti žmogui, neturinčiam ekonominio išsilavinimo, vargu ar bus lengva", – svarstė G.Nausėda.

Ekonomika yra pensijų šaltinis – kai ekonomika auga, didėja algos ir, atitinkamai, senatvės pensijos.

Taisys klaidas?

Vyriausybė taip pat siūlys Seimui patvirtinti naują pensijų kaupimo antros ir trečios pakopos fonduose tvarką – tikėtina, kad bus atsisakyta pervedimų iš "Sodros" į privačius pensijų fondus, o kaupimas bus skatinamas mokesčių lengvatomis gyventojams ir įmonėms, jeigu šios prisidės prie darbuotojų įmokų.

R.Lazutka sutiko, kad nėra prasmės iš "Sodros" finansuoti antrą pensijų pakopą, nes "Sodros" biudžetas ir taip yra mažas, kaip ir mokamos pensijos.

"Ekonomika yra pensijų šaltinis – kai ekonomika auga, didėja algos ir, atitinkamai, senatvės pensijos", – pabrėžė ekspertas.

"Kuriant antrą pensijų pakopos sistemą iš pat pradžių buvo padaryta didžiulė klaida, kada pradėta pensijas kaupti iš "Sodros". Vakarų šalyse lėšos yra kaupiamos privačiuose fonduose tik iš papildomų lėšų, o ne iš socialinio draudimo, tai matome Rytų Europoje", – pabrėžė R.Lazutka.

G.Nausėda perspėjo, esą "Sodros" pensijos priešinimas su į kaupiamuosius fondus kaupiama pensija gali būti labai pavojingas kelias, kuris klaidins visuomenę.

"Be valstybės aktyvaus dalyvavimo pensijų kaupimas neįsibėgės. Net ir ta valstybės parama, kuri buvo vykdoma per antrą pensijų pakopą, lėmė pensijų reformos išplitimą į plotį, nors ne į gylį. Tad dabar daug žmonių nėra visiškai patenkinti pensijų reformos rezultatais. O jeigu valstybė iš viso nuspręs pasitraukti iš kaupimo į fondus skatinimo, bijau, kad daugelis žmonių  gali atsisakyti dalyvauti kaupiamuosiuose fonduose arba nustoti didinti savo įnašus. Taip bus projektuojama uždelsto veikimo bomba – kai tie žmonės išeis į pensiją ir pamatys, kad "Sodros" pensijų dydis yra katastrofiškai mažas, net mažesnis nei šiandien (...), gali kilti didelis visuomenės nepasitenkinimas", – nuogąstavo ekonomistas.

G.Nausėda sakė, kad problemos galima išvengti iš valstybės biudžeto skiriant papildomus įnašus tiems žmonėms, kurie nusprendė tam tikrą dalį savo pajamų atidėti ir perkelti į kaupiamuosius fondus.

"Kita vertus, ir to gali nepakakti, nes reikalingos ir didesnės mokesčių lengvatos, pavyzdžiui, darbdavių įnašams į kaupiamuosius fondus, jei šie nuspręstų tokius įnašus daryti darbuotojų naudai. Manau, kad tie įnašai galėtų būti pripažįstami darbdavių sąnaudomis. Tokiu atveju susidarytų palankios mokesčių sąlygos darbdaviams aktyviau dalyvauti pensijų fondų veikloje ir pasirūpinti savo darbuotojų senatve. Jeigu visos šios sąlygos būtų įvykdytos, galima tikėtis, kad kaupiamųjų fondų perspektyva nebus miglota net ir panaikinus antrą pakopą", – pridūrė G.Nausėda.

Progresiniai mokesčiai?

Finansų ministras V.Šapoka aktyviai pasisako už "Sodros" įmokų viršutinių ribų įvedimą. Teigiama, kad įmokų viršutinės ribos paskatintų ekonomikos konkurencingumą ir padėtų išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. Daugiausia ginčijamasi dėl jų ribų.

Ekspertai mano, kad įvedus viršutines ribas turėtų būti įvesti ir progresiniai mokesčiai.

"Ministras pasisako už "Sodros" viršutines ribas, nes atstovauja verslo interesams, o verslui yra aktuali kuo mažesnė daugiau uždirbančių samdomų darbuotojų įmoka. (...) Kita vertus, valstybė negali mokėti didelių pensijų tiems, kurie uždirba daug. Tad jeigu yra pensijų išmokų viršutinės ribos, turėtų būti viršutinės ribos ir įmokoms", – pripažino R.Lazutka.

Jo nuomone, prarastas lėšas "Sodrai" reikėtų kompensuoti, o GPM Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, yra santykinai mažas ir nediferencijuotas.

"Dėl to "Sodros" viršutines ribas reikėtų įvesti kartu su GPM pertvarka. Tuomet laimėtų ne darbdavys, o darbuotojas", – aiškino R.Lazutka.

"Tarptautinis valiutos fondas pernai nurodė Lietuvos mokesčių sistemos struktūrinę silpnybę. Ji pasireiškia dideliu atsilikimu nuo ES šalių pagal surenkamas į biudžetą pajamas. Tas atsilikimas siekia beveik 11 proc., skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto, o tai sudaro beveik 5 mlrd. eurų. Jei ne šis atsilikimas, Lietuva galėtų padvigubinti sveikatos arba švietimo sistemos finansavimą. Pusę to atsilikimo nulėmė mokesčių administravimo spragos ir šešėlinė ekonomika, o dar 40 proc. – žemi kai kurių mokesčių tarifai ar visai jų nebuvimas", – pridūrė ekspertas.

Idėją, kad "Sodros" įmokų viršutinės ribos turi eiti išvien su progresiniais mokesčiais, palaiko ir G.Nausėda.

"Tiek progresinių mokesčių šalininkai, tiek ir jų priešininkai sutaria, kad juos Lietuvoje būtų galima įvesti, bet tik su sąlyga, kad tuo pat metu būtų įvestos "Sodros" įmokų viršutinės ribos. Kitaip tariant, "Sodros" įmokos vėl įgytų tam tikrą socialinio draudimo kvapą, nes šiuo metu išeina taip, kad kai kurie žmonės, mokėdami neribotas sumas į "Sodrą", išėję į pensiją gali tikėtis kur kas kuklesnės pensijos, nei jie sumokėjo mokesčių dirbdami", – teigė G.Nausėda.

"Socialinis solidarumas reikalingas, bet jis turi neiškreipti paties socialinio draudimo principų", – pridūrė ekonomistas.


Pagrindinių reformų apžvalga

Seimo pavasario sesijos metu ketinama pristatyti projektus dėl valstybės tarnybos pertvarkos, paramos jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą regionuose, gydytojų atlyginimų didinimo, etatinio mokytojų apmokėjimo įvedimo, tolesnės aukštųjų mokyklų pertvarkos. Pavasario sesijos metu numatoma surengti 53 posėdžius, iš jų penki bus skirti opozicijos darbotvarkei. Pavasario sesija prasideda kovo 10 d. ir baigiasi birželio 30 d.

• Parama įsigyjant būstą regionuose: Vyriausybė siūlo Seimui šeimoms iki 35 metų pirmam būstui regionuose skirti 15 proc. kompensaciją, bet ne brangesniam kaip 87 tūkst. eurų vertės būstui.

• Valstybės tarnybos reforma: tikimasi, kad po reformos valstybės tarnyba taps mažesnė ir efektyvesnė. Anksčiau skaičiuota, kad, nesumažinus valdininkų skaičiaus ir įvedus naują darbo apmokėjimo sistemą, papildomai 2019 m. valstybės tarnautojų algoms reikėtų 47 mln. eurų. Siūloma, kad reforma įsigaliotų nuo 2019 m. Šiuo metu yra per 50 tūkst. valstybės tarnautojų.

• Socialinių įmonių pertvarka: planuojama socialinių įmonių steigimo ir finansavimo reforma – ja siekiama užkirsti kelią įmonėms neįgaliuosius įdarbinti tik dokumentuose ir pasinaudoti finansine parama iš valstybės ir ES.

• Didinami atlyginimai: bus pateikti sprendimai, susiję su gydytojų ir mokytojų darbo užmokesčiu. Nuo rugsėjo pradės veikti mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistema – tai reiškia, kad pedagogams bus užtikrintas darbo krūvis ir atlygis už visą padarytą darbą. Premjero teigimu, tai bus papildomos garantijos tiems, kurie anksčiau nežinodavo, kokį kontaktinių valandų skaičių turės, koks bus jų atlyginimas. S.Skvernelis taip pat pranešė, kad baigta rengti gydytojų bazinio darbo apmokėjimo tvarka, nors nenurodė, kiek didesnio darbo užmokesčio gali tikėtis pedagogai ir medikai.

• Vaiko pinigai: Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė anksčiau yra sakiusi, kad svarstoma šias išmokas kitąmet didinti iki 50 eurų. Nuo šių metų sausio šalies už vieną vaiką skiriama 30 eurų dydžio mėnesio išmoka, ji pakeitė pajamų mokesčio lengvatą, per mėnesį vaiką auginantiems dirbantiems tėvams leidusią už vieną vaiką susigrąžinti iki 30 eurų. Mažai uždirbantiems arba daugiavaikiams tėvams mokamos papildomos išmokos – jiems išmoka sudaro 58,5 euro už vaiką iki dvejų metų ir 45,2 euro – už vyresnį vaiką.

• Seimui jau pateikta ir, tikimasi, bus priimta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija.

BNS inf.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Kodėl reikia dar gilesnių reformų? Kodėl muitų karas yra neišvengiamas? Nes toks karas yra svarbi politikos dalis, siekiant technologinio ir karinio pranašumo pasaulyje. "Amerikoje dabar vyksta tyrimas, kuris, kaip tikimasi, padarys išvadą, kad Kinijos intelektinės nuosavybės vagystės Amerikos įmonėms kainavo apie 1 trilioną dolerių; todėl galimi dideli muitų tarifai, įvežant Kinijos prekes į Ameriką. Anksčiau šiais metais Amerikos kongresas pristatė įstatymo projektą, kuriuo siekiama sustabdyti JAV vyriausybės pirkimus iš dviejų Kinijos telekomunikacijų firmų "Huawei" ir "ZTE".

Kęstas

Kęstas portretas
Ericas Schmidtas, buvęs "Alfabeto" pirmininkas, ("Alfabetas" yra "Google" motininė kompanija), perspėjo, kad iki 2025 m. Kinija aplenks Ameriką dirbtinio intelekto srityje. Vienas dalykas yra Kinijai dominuoti televizorių ir žaislų gamybą, o visai kitas dalykas - leisti Kinijai dominuoti pagrindines informacines technologijas. Šios informacinės technologijos yra pažangių ginklų sistemų gamybos, tinklų kūrimo ir destruktyvios karinės galios pagrindas. Apskritai, šios technologijos dažnai susiduria su didžiuliu tinklo efektu, kai vienas nugalėtojas įgyja neįveikiamą poziciją kiekvienoje rinkoje. Tai reiškia, kad Amerika gali būti išspausta iš svarbių technologijų dėka tų užsienio konkurentų, kurie remiasi valstybės paramą. Kinijos atveju tie konkurentai priedo dar atsakingi despotiniam autoritariniam režimui, kuris vis labiau laiko save alternatyva liberaliai demokratijai pasaulyje.

Kęstas

Kęstas portretas
Kinija primygtinai teigia, kad nori viską laimėti. Amerikoje nėra kito pasirinkimo, kaip tik matyti galimą Kinijos technologinį pranašumą, kaip nepageidaujamą rezultatą." Todėl kyla grėsmė Lietuvos eksportu paremtam ūkiui. Todėl Lietuvai nėra kito pasirinkimo, kaip vystyti vidaus rinką, keliant algas. Neribotas ekonominių migrantų priėmimas, siekiant numušti mūsų algas Lietuvoje, veda prie neišvengiamo Lietuvos ekonomikos kracho. Juk sunaikinę vidaus rinką ir praradę eksportą - kaip mes gyvensime toliau? Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių