Vyriausybė patvirtino nutarimą dėl nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimo

Ministrė tvirtina, kad tokiu sprendimu būtų užpildomos tam tikros rinkos nepakankamumo spragos, efektyviau panaudojant valstybės paramos ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas.  

„Matome, kad tų struktūrinių fondų lėšų, kurios ateitų ir būtų tiesiog įleidžiamos į rinką, nepakanka, ir reikia naudoti finansines priemones, jas naudoti efektyviau tam, kad būtų galima užpildyti rinkos nepakankamumą ir finansuoti strateginius tikslus, kurie yra įvardinti visuose nacionalinio planavimo dokumentuose“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo G. Skaistė.

Kaip aiškina finansų ministrė, šios keturios įstaigos veikia konkrečiuose sektoriuose, tačiau jų priemonės persidengia ir yra dubliuojamos. Vis tik ji akcentavo, kad konsoliduota įstaiga pirmiausiai veiktų sektoriuose, kuriuose rinka neužtikrina reikalingo finansavimo, tačiau nekonkuruotų su komercinėmis finansų institucijomis.

„Šios konsoliduotos įstaigos esminiai akcentai būtų tokie, kad, nepaisant to, kas yra kalbama viešoje erdvėje, visgi ši įstaiga nekonkuruotų su rinka ir užpildytų rinkos nepakankamumą ten, kur toks trūkumas yra. Tai nebūtų mažmeninis bankas, kaip kartais irgi yra diskutuojama“, – pažymėjo G. Skaistė.

A. Armonaitė dėl šio sprendimo susilaikė

Vis tik šiuo klausimu skeptišką požiūrį išsakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Ji pažymėjo, kad konsoliduota įstaiga veiktų „Invegos" pagrindu bei vykdytų verslo finansavimo funkciją, todėl, jos nuomone, naujosios įstaigos akcininke turėtų būti Ekonomikos ir inovacijų (EIM), o ne Finansų ministerija, kaip kad numatyta protokoliniame nutarime.

„Vis dėlto Ekonomikos ir inovacijų ministerija, aš asmeniškai ir komanda, tikime, jog Ekonomikos ir inovacijų ministerija galėtų būti šios įstaigos akcininkas, turint omeny, jog daugiau negu 50 proc. priemonių yra skirta verslui. Esame atsakingi už konkurencingumo politiką, „Invegos" pagrindu daromą. Prašau priimkite mano susilaikymą ir rezervacijas", – tvirtino A. Armonaitė.

I. Šimonytė: ši institucija nėra tik apie EIM poreikius ir atsakomybės sritis

Nors premjerė Ingrida Šimonytė ir sutiko su A. Armonaitės išdėstytais argumentais, tačiau taip pat pažymėjo, kad konsoliduota nacionalinės plėtros įstaiga veiktų ir kitų ministerijų atsakomybės srityse.

„Aš siūlyčiau tvirtinti protokolą taip, kaip siūlo Finansų ministerija, dėl tos paprastos priežasties, kad ir pati institucija nėra tik apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos poreikius ir atsakomybės sritis, bet taip pat ir dar apie kokių keturių ministerijų atsakomybės sritis ir tuo požiūriu, sakyčiau, kad Finansų ministerijai tiesiog pavyktų išlaikyti neutraliausią požiūrį į tos institucijos veikimą, kadangi iš esmės taškas yra ne konkretaus lauko atstovavimo ir konkretaus lauko politikos, o toks labiau makroekonominis, ir čia turbūt svarbiausias dalykas yra, kokį poveikį ta institucija gali potencialiai kelti valstybės finansams“, – tikino I. Šimonytė.

Todėl ministrė pirmininkė pasiūlė priimti protokolinį nutarimą, o dėl akcininko pasirinkimo ir kitų detalių, pasak jos, būtų apsispręsta šiuo klausimu suformuotoje darbo grupėje.

„O dėl priemonių modeliavimo pasirinkimo ir tų kitų dalykų tai manau, kad visa tai galima ruošiant koncolidavimo planą logiškai susidėlioti", – pridūrė I. Šimonytė.

Rinkos trūkumą efektyviai padengti trukdo dabartinės sistemos fragmentacija

Pagrindinė problema, kurią, pasak Finansų ministerijos, siekiama spręsti konsoliduojant nacionalines plėtros įstaigas – nepakankamas finansavimas rinkos trūkumui padengti. Šiuo metu Lietuvoje veikiančių NPĮ (VIPA, INVEGA, VIVA ir ŽŪPGF) valdomas portfelis sudaro 4,2 mlrd. eurų, kai išankstiniai vertinimai rodo, kad rinkos trūkumas 2014–2020 m. laikotarpiu sudaro 6,5 mlrd. eurų, o pratęsus jį iki 2027 m. – dar bent 4,3 mlrd. eurų. Be to, Lietuvoje vidutinis finansinių priemonių sverto efektas (pritrauktos privačios investicijos) tesiekia 1,7, kas rodo, jog esamas modelis nepakankamai efektyvus – veikiant atskiroms NPĮ neišnaudojamas privačių lėšų pritraukimo potencialas.

Rinkos trūkumą efektyviai padengti trukdo dabartinės sistemos fragmentacija – konsolidavus NPĮ, siekiama aktyviau diversifikuoti finansavimo šaltinius ir fokusuotis į privačių bei institucinių investuotojų pritraukimą.

Be to, šiuo metu visos minimos agentūros veikia pagal skirtingas strategijas, turi atskirus valdymo modelius ir finansavimo šaltinius. Ministerija pažymi, kad trūksta tvarios ir vieningos Lietuvoje veikiančių NPĮ investavimo strategijos, kuri leistų optimaliai planuoti ir valdyti investicijas skirtinguose sektoriuose, užtikrintų jų sinergiją ir tikslingai nukreiptų investicijas strategiškai svarbių projektų finansavimui.