- Parengė Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sauliaus Skvernelio vyriausybė žada, kad pensijos gyventojams augs. Kita vertus, ekspertai mano, kad kuo toliau, tuo valstybei bus sunkiau garantuoti gyventojų socialinę apsaugą. Draudikai pataria atsidėti ateičiai, tačiau daugeliui lietuvių tam paprasčiausiai nepakanka pinigų.
Dar didins pensijas?
Vyriausybė žada, kad per ketverius jos kadencijos metus vidutinė senatvės pensija išaugs ne mažiau kaip 37 eurais (iki 325 eurų).
Remiantis "Sodros" duomenimis, praėjusių metų gruodį vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija (turint būtinąjį socialinio draudimo stažą) siekė 266,69 euro, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija – 255,44 euro.
Nuo šių metų sausio senatvės pensijos padidintos apie 20 eurų (iki 287,6 euro). Bet premjeras S.Skvernelis anksčiau yra užsiminęs, kad 2018 m. pensijos galėtų didėti dar vidutiniškai 23 eurais.
Reformuos sistemą
Tam, kad šiuos tikslus pavyktų įgyvendinti, pasak Vyriausybės, reikėtų sukaupti ne mažiau kaip 400 mln. eurų "Sodros" rezervą pensijoms, taip pat 34 proc. (iki 2,47 mlrd. eurų) sumažinti "Sodros" skolą, kuri 2016 m. spalį siekė 3,746 mlrd. eurų.
Be to, Vyriausybė planuoja bendrosios (pagrindinės) pensijos dalies finansavimą perkelti į valstybės biudžetą, įvertinti galimybę antros pakopos pensijų fondų finansavimą perkelti į biudžetą, išanalizuoti antros ir trečios pakopos pensijų fondų tobulinimo galimybes, skatinti profesinių pensijų kaupimą ir įsteigti Pensijų tarybą prie Vyriausybės.
Pagaliau ketinama įvertinti "Sodros" įmokų mokėjimo išimčių mažinimo galimybes bei pateikti atitinkamus pasiūlymus, apsvarstyti galimybę atsisakyti "Sodros" pensijų dydžio ribojimo, papildomą pensijos dalį apskaičiuojant pagal visas asmens draudžiamąsias pajamas.
Iki 2018 m. antrojo ketvirčio ketinama išanalizuoti galimybes taikyti "Sodros" įmokų lubas (maksimalius dydžius) ir parengti atitinkamus teisės aktų pakeitimų projektus.
Beje, "Sodros" ribos jau buvo numatytos ankstesnės kadencijos Seimo patvirtintame naujame socialiniame modelyje, tačiau nauja valdžia iš pradžių šią naujovę atšaukė.
Reikėtų taupyti
Kaip teigė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas, po trijų dešimtmečių vidutinė senatvės pensija Lietuvoje, tikėtina, bus mažesnė, nei šiuo metu yra.
"Šie skaičiavimai yra itin teoriniai, o realiai gali būti ir blogiau. Juk jau 2040 m. vieną pensininką Lietuvoje išlaikys tik 1,3, o ne 2,5 darbuotojo, kaip yra dabar. Ir tokią prognozę pateikia Europos Komisija", – aiškino A.Bakšinskas.
Žmonės supranta, kad savo finansine gerove reikia rūpintis patiems ir, tai suprasdami, daro, ką gali, – draudžiasi, taupo indėliuose, kaupia papildomai per privačius pensijų fondus. Bėda, kad mūsų gyventojai dar nėra pajėgūs kaupimui skirti pakankamai lėšų, nes turimos pajamos tam yra per mažos.
"Matome aiškų signalą, kad, norint užsitikrinti orią senatvę, nepakanka pasikliauti vien valstybe. Vienintelis būdas užsitikrinti pakankamas pajamas senatvėje yra kaupti patiems", – pridūrė jis.
Padėtį suvokia
Draudikų teigimu, lietuviai suvokia, kad valstybė ateityje jiems orios pensijos negarantuos.
LGDĮA inicijavo reprezentatyvų visuomenės tyrimą, kurį atliko tyrimų bendrovė "Spinter tyrimai". Jo metu buvo apklausti 1 007 respondentai nuo 18 iki 75 metų.
Pasak "Spinter tyrimų" direktoriaus Igno Zoko, 75 proc. Lietuvos gyventojų nesitiki, kad valstybė jiems bus pajėgi mokėti tokią pensiją, kuri užtikrins jiems deramas pajamas sulaukus pensinio amžiaus ir orią senatvę.
Apie 72 proc. respondentų mano, kad, norint užtikrinti savo vaikams gerą išsilavinimą ir sėkmingą savarankiško gyvenimo pradžią, taip pat yra būtina papildomai taupyti, skiriant tam dalį savo pajamų.
Pagaliau 70 proc. gyventojų pripažįsta, kad valstybė neturi pakankamai galimybių deramai pasirūpinti jais ir jų šeimų nariais ir įvairių nelaimių atveju – susirgus sunkia liga, įvykus nelaimingam atsitikimui, netekus darbingumo ar šeimos maitintojo.
"Žmonės supranta, kad savo finansine gerove reikia rūpintis patiems ir, tai suprasdami, daro, ką gali, – draudžiasi, taupo indėliuose, kaupia papildomai per privačius pensijų fondus. Bėda, kad mūsų gyventojai dar nėra pajėgūs kaupimui skirti pakankamai lėšų, nes turimos pajamos tam yra per mažos. Todėl dažnas net ir nuosekliai taupydamas ilgą laiką dar nesitiki, kad pajėgs sutaupyti užtektinai", – teigė I.Zokas.
Jo teigimu, tai paaiškina, kodėl net 93 proc. gyventojų savo pagrindiniu pajamų šaltiniu, iš kurio ketina gyventi senatvėje, įvardija valstybės mokamą pensiją, nors ir supranta, kad ji nebus pakankama norint oriai gyventi.
Eurobarometro tyrimas: lietuvių nuotaikos prastėja
• Lietuvių pasitenkinimas gyvenimu per metus – 2016 m. rudenį, palyginti su 2015 m. rudeniu, smuko 5 proc. (iki 70 proc.), o svarbiausia problema gyventojai laiko kainų augimą.
• Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje paskelbė, kad svarbiausiomis Lietuvos piliečiai laiko su ekonomika susijusias problemas, o net 51 proc. apklaustųjų nurodė infliaciją.
• Kitos keturios svarbiausios problemos taip pat susijusios su ekonomika: nedarbas (26 proc.), mažos pensijos (21 proc.), dideli mokesčiai (20 proc.), bendra ekonominė padėtis (19 proc.). Šeštoje vietoje atsidūrė imigracijos į ES problema, kurią kaip svarbią paminėjo 15 proc. Lietuvos piliečių.
• Pagal šį rodiklį Lietuva vis dar atsilieka nuo artimiausių kaimynų: Lenkijoje 85 proc. žmonių yra patenkinti gyvenimu, Estijoje – 80 proc., o Latvijoje – 75 proc. Mažiau nei Lietuvoje tokių žmonių yra Bulgarijoje, Graikijoje, Italijoje, Vengrijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje2
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos3
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...