- Parengė Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sauliaus Skvernelio vyriausybė žada, kad pensijos gyventojams augs. Kita vertus, ekspertai mano, kad kuo toliau, tuo valstybei bus sunkiau garantuoti gyventojų socialinę apsaugą. Draudikai pataria atsidėti ateičiai, tačiau daugeliui lietuvių tam paprasčiausiai nepakanka pinigų.
Dar didins pensijas?
Vyriausybė žada, kad per ketverius jos kadencijos metus vidutinė senatvės pensija išaugs ne mažiau kaip 37 eurais (iki 325 eurų).
Remiantis "Sodros" duomenimis, praėjusių metų gruodį vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija (turint būtinąjį socialinio draudimo stažą) siekė 266,69 euro, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija – 255,44 euro.
Nuo šių metų sausio senatvės pensijos padidintos apie 20 eurų (iki 287,6 euro). Bet premjeras S.Skvernelis anksčiau yra užsiminęs, kad 2018 m. pensijos galėtų didėti dar vidutiniškai 23 eurais.
Reformuos sistemą
Tam, kad šiuos tikslus pavyktų įgyvendinti, pasak Vyriausybės, reikėtų sukaupti ne mažiau kaip 400 mln. eurų "Sodros" rezervą pensijoms, taip pat 34 proc. (iki 2,47 mlrd. eurų) sumažinti "Sodros" skolą, kuri 2016 m. spalį siekė 3,746 mlrd. eurų.
Be to, Vyriausybė planuoja bendrosios (pagrindinės) pensijos dalies finansavimą perkelti į valstybės biudžetą, įvertinti galimybę antros pakopos pensijų fondų finansavimą perkelti į biudžetą, išanalizuoti antros ir trečios pakopos pensijų fondų tobulinimo galimybes, skatinti profesinių pensijų kaupimą ir įsteigti Pensijų tarybą prie Vyriausybės.
Pagaliau ketinama įvertinti "Sodros" įmokų mokėjimo išimčių mažinimo galimybes bei pateikti atitinkamus pasiūlymus, apsvarstyti galimybę atsisakyti "Sodros" pensijų dydžio ribojimo, papildomą pensijos dalį apskaičiuojant pagal visas asmens draudžiamąsias pajamas.
Iki 2018 m. antrojo ketvirčio ketinama išanalizuoti galimybes taikyti "Sodros" įmokų lubas (maksimalius dydžius) ir parengti atitinkamus teisės aktų pakeitimų projektus.
Beje, "Sodros" ribos jau buvo numatytos ankstesnės kadencijos Seimo patvirtintame naujame socialiniame modelyje, tačiau nauja valdžia iš pradžių šią naujovę atšaukė.
Reikėtų taupyti
Kaip teigė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas, po trijų dešimtmečių vidutinė senatvės pensija Lietuvoje, tikėtina, bus mažesnė, nei šiuo metu yra.
"Šie skaičiavimai yra itin teoriniai, o realiai gali būti ir blogiau. Juk jau 2040 m. vieną pensininką Lietuvoje išlaikys tik 1,3, o ne 2,5 darbuotojo, kaip yra dabar. Ir tokią prognozę pateikia Europos Komisija", – aiškino A.Bakšinskas.
Žmonės supranta, kad savo finansine gerove reikia rūpintis patiems ir, tai suprasdami, daro, ką gali, – draudžiasi, taupo indėliuose, kaupia papildomai per privačius pensijų fondus. Bėda, kad mūsų gyventojai dar nėra pajėgūs kaupimui skirti pakankamai lėšų, nes turimos pajamos tam yra per mažos.
"Matome aiškų signalą, kad, norint užsitikrinti orią senatvę, nepakanka pasikliauti vien valstybe. Vienintelis būdas užsitikrinti pakankamas pajamas senatvėje yra kaupti patiems", – pridūrė jis.
Padėtį suvokia
Draudikų teigimu, lietuviai suvokia, kad valstybė ateityje jiems orios pensijos negarantuos.
LGDĮA inicijavo reprezentatyvų visuomenės tyrimą, kurį atliko tyrimų bendrovė "Spinter tyrimai". Jo metu buvo apklausti 1 007 respondentai nuo 18 iki 75 metų.
Pasak "Spinter tyrimų" direktoriaus Igno Zoko, 75 proc. Lietuvos gyventojų nesitiki, kad valstybė jiems bus pajėgi mokėti tokią pensiją, kuri užtikrins jiems deramas pajamas sulaukus pensinio amžiaus ir orią senatvę.
Apie 72 proc. respondentų mano, kad, norint užtikrinti savo vaikams gerą išsilavinimą ir sėkmingą savarankiško gyvenimo pradžią, taip pat yra būtina papildomai taupyti, skiriant tam dalį savo pajamų.
Pagaliau 70 proc. gyventojų pripažįsta, kad valstybė neturi pakankamai galimybių deramai pasirūpinti jais ir jų šeimų nariais ir įvairių nelaimių atveju – susirgus sunkia liga, įvykus nelaimingam atsitikimui, netekus darbingumo ar šeimos maitintojo.
"Žmonės supranta, kad savo finansine gerove reikia rūpintis patiems ir, tai suprasdami, daro, ką gali, – draudžiasi, taupo indėliuose, kaupia papildomai per privačius pensijų fondus. Bėda, kad mūsų gyventojai dar nėra pajėgūs kaupimui skirti pakankamai lėšų, nes turimos pajamos tam yra per mažos. Todėl dažnas net ir nuosekliai taupydamas ilgą laiką dar nesitiki, kad pajėgs sutaupyti užtektinai", – teigė I.Zokas.
Jo teigimu, tai paaiškina, kodėl net 93 proc. gyventojų savo pagrindiniu pajamų šaltiniu, iš kurio ketina gyventi senatvėje, įvardija valstybės mokamą pensiją, nors ir supranta, kad ji nebus pakankama norint oriai gyventi.
Eurobarometro tyrimas: lietuvių nuotaikos prastėja
• Lietuvių pasitenkinimas gyvenimu per metus – 2016 m. rudenį, palyginti su 2015 m. rudeniu, smuko 5 proc. (iki 70 proc.), o svarbiausia problema gyventojai laiko kainų augimą.
• Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje paskelbė, kad svarbiausiomis Lietuvos piliečiai laiko su ekonomika susijusias problemas, o net 51 proc. apklaustųjų nurodė infliaciją.
• Kitos keturios svarbiausios problemos taip pat susijusios su ekonomika: nedarbas (26 proc.), mažos pensijos (21 proc.), dideli mokesčiai (20 proc.), bendra ekonominė padėtis (19 proc.). Šeštoje vietoje atsidūrė imigracijos į ES problema, kurią kaip svarbią paminėjo 15 proc. Lietuvos piliečių.
• Pagal šį rodiklį Lietuva vis dar atsilieka nuo artimiausių kaimynų: Lenkijoje 85 proc. žmonių yra patenkinti gyvenimu, Estijoje – 80 proc., o Latvijoje – 75 proc. Mažiau nei Lietuvoje tokių žmonių yra Bulgarijoje, Graikijoje, Italijoje, Vengrijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas ketina nustatyti baudas už vienkartinių plastiko indų dalybas
Seimui liko paskutinis balsavimas dėl baudų prekybininkams, restoranams ir kitoms viešojo maitinimo įmonėms už pažeidimus nemokamai dalijant vienkartines plastiko pakuotes. ...
-
Seimas – prieš siūlymą leisti sekmadieniais prekiauti alkoholiu po 15 valandos
Seimas nutarė nepradėti diskusijų, ar atšaukti ribojimą sekmadieniais prekiauti alkoholiniais gėrimais tik iki 15 val. ...
-
Seimas imasi pluošto alkoholio rinką atlaisvinančių pataisų
Seimas antradienį po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlomiems alkoholio prekybos ir reklamos reguliavimo pakeitimams. ...
-
LB vadovas sako nepritariantis PVM didinimui ieškant papildomų lėšų gynybai
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus sako, kad ieškant papildomo gynybos finansavimo šaltinių pirmenybė turėtų būti teikiama mokesčių lengvatų peržiūrai, turto mokesčiams, bet ne pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didi...
-
Seimas po svarstymo pritarė samanės įteisinimui2
Seimas nusiteikęs legalizuoti naminukės gamybą kaimo turizmo sodybose. Iki 65 laipsnių stiprumo naminio alkoholio būtų leidžiama pagaminti 100 litrų per metus – 10 kartų mažiau, nei siūlyta anksčiau. ...
-
A. Armonaitė: Vyriausybės siūlomi nežymūs alkoholio kontrolės pakeitimai politikos nekeis
Antradienį Seimui teikiami Vyriausybės siūlomi alkoholio prekybos ir reklamos reguliavimo pakeitimai – minimalūs ir alkoholio kontrolės politikos nekeis, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. ...
-
A. Veryga: siūlymai dėl alkoholio prekybos liberalizavimo yra ciniški
Seimui antradienį svarstant siūlymus legalizuoti prekybą alkoholiu ir jo reklamą, taip pat naminės degtinės gamybą kaimo turizmo sodybose, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad pasiūlymai yra ciniški. ...
-
R. Pocius: VERT reikia daugiau galių tikrinant, ar tiekėjų sutartys teisėtos
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trūksta galių reguliuoti nepriklausomus elektros tiekėjus, teigia rinkos reguliuotojo vadovas. ...
-
LB kiek pablogino šių metų šalies BVP prognozę – augs 1,6 proc.
Lietuvos bankas (LB) kiek pablogino gruodį skelbtą prognozę – dabar jo analitikai mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,6 procento. ...
-
Seime skinasi kelią pataisos dėl grynųjų pinigų apvalinimo2
Seimas antradienį po svarstymo pritarė, kad nuo kitų metų gegužės būtų apvalinama prekių ir paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. Iki galutinio sprendimo liko vienas balsavimas. ...