Vyriausybė baigia derinti energetinius projektus

Šią savaitę Vyriausybė planuoja užbaigti strateginių energetinių projektų svarstymą ir perduoti juos Seimui priimti.

„Šlifuoja“ teisinę kalbą

Pirmadienį Vyriausybės pasitarime apsvarstyti įstatymų projektai dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) ir Suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimo, statybos ir tolimesnės veiklos, taip pat dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europos sistemomis.

Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, iki trečiadienį įvyksiančio Vyriausybės posėdžio dar bus „šlifuojama“ šių projektų teisinė kalba. Tikimasi, kad tos dienos posėdyje ministrai jau galės pritarti strateginiams energetiniams projektams. Jie tuomet keliautų patvirtinimui į Seimą.

Projektai jau buvo apsvarstyti ir dėl jų iš esmės sutarta jau praėjusį penktadienį įvykusiame neeiliniame Vyriausybės posėdyje. Tačiau ministrai susitarė dar patobulinti teisinę dokumentų kalbą, kad, anot energetikos ministro, „vėliau neatsirastų kokių nors teisinių kabliukų“.

Tikimasi, kad trečiadienį Vyriausybėje patvirtinus strateginius energetinius projektus ketvirtadienį jie galės būti pristatyti Seimui.

Projektai užtikrins energetinę nepriklausomybę

Premjeras Andrius Kubilius pirmadienį patvirtino, kad Vyriausybė baigia svarstyti strateginius energetikos projektus, kuriuos Seimui pateiks jau po trečiadienį įvyksiančio posėdžio. Pasak A.Kubiliaus, projektai iš esmės yra apsvarstyti ir paruošti.

„Vyriausybė dirbo labai intensyviai. Iš esmės visą paketą energetinių projektų esame aptarę, visas pastabas iš esmės esame peržvelgę, lieka galbūt keletas detalių, kurios dar bus papildomai derinamos ir tikslinamos. Trečiadienį, tikiu, baigsime tikrai labai svarbų etapą - Vyriausybėje patvirtinsime ir suskystintų dujų terminalo įstatymą, ir elektros tinklų sinchronizacijos su Europos sistema įstatymo projektą, ir visą paketą, skirtą VAE“, – sakė premjeras.

Jis kalbėjo, kad „be šių projektų, be sutvarkytos energetikos“ negalima įsivaizduoti ilgalaikės ekonomikos plėtros.

„Negalima projektuoti ilgalaikės ekonomikos ateities, neišsprendžiant esminių energetikos klausimų, nesudarant galimybių vartotojams rinktis pigiausias energetines paslaugas. O to negalima pasiekti, jeigu esi priklausomas nuo monopolistų. Noriu priminti, kad dujų ūkyje esame 100 proc. priklausomi nuo „Gazprom” dujų tiekimo, o po to kai uždarėme Ignalinos atominę elektrinę iki 75 proc. elektros energijos taip pat perkame iš Rusijos“, - sakė A.Kubilius.

Pasirašys, kai patvirtins Seimas

Parlamentarai turės diskutuoti dėl VAE koncesijos sutarties. Tik po to, kai Seimas balsuos už ją, sutartis bus pasirašyta. Tikimasi, kad tai įvyks iki šių metų birželio pabaigos.

Pasirašius Koncesijos sutartį prasidės du riboti laikotarpiai, per kuriuos bus toliau tęsiami VAE projektavimo darbai. Pirmojo 12 mėnesių laikotarpio finansavimas sieks 83 mln. JAV dolerių, antrojo, 18 mėnesių trukmės, - 200 mln. dolerių, po to tikimasi gauti galutinį sprendimą investuoti.

Galutinį sprendimą investuoti planuojama priimti ne vėliau kaip 2015 metų kovo 31 dieną.

A.Sekmokas yra sakęs, kad pritarus Koncesijos sutarčiai, vyks parengiamieji darbai, tai yra atominės projektavimas, kainos tikslinimas, licencijų išdavimas, o baigus projektavimą būtų daromas galutinis investicijų sprendimas. Pirmasis betonas Visagine galėtų būti liejamas 2015-aisiais.

VAE eksploatacijos pradžia turėtų būti 2020 – 2022 m. Skaičiuojama, kad bendra projekto suma neturėtų viršyti 5 mlrd. eurų arba 17 mlrd. lietų. Lietuvos siekis yra turėti 34 proc. elektrinės akcijų. Tai reiškia, kad šalis turės į projektą investuoti ne mažiau kaip 6 mlrd. litų.

Skelbta, jog elektrinėje vykdomos gamybos sąnaudos sudarys po 7 – 10 ct už kilovatvalandę, tačiau dar 10- 15 ct už kilovatvalandę kainuos paskolų statyboms aptarnavimas. Numatoma, kad paskolos bus visiškai grąžintos iki 2038-2040 metų.

Du trečdaliai akcijų - valstybei

Be to, Seimui iki pavasario sesijos pabaigos reikės apsispręsti dėl Suskystintų gamtinių dujų  terminalo įstatymo projekto patvirtinimo.

Siūlomu įstatymo projektu siekiama įtvirtinti visas būtinas sąlygas, kad terminalas ties Kiaulės nugaros sala Klaipėdoje pradėtų veikti iki 2014 metų gruodžio.

Terminalo statybos kainuos apie 400-500 mln. litų. Dar apie 2 mlrd. litų planuojama išleisti per dešimt metų iš norvegų firmos nuomojant specialų laivą su išdujinimo įranga.

Pagal teikiamą projektą, iki 20 proc. terminalo akcijų gali būti pasiūlyta užsienio investuotojams. Ne mažiau kaip du trečdaliai objekto akcijų atiteks Lietuvos valstybei, kuri taps pagrindine investuotoja į Dujų terminalą.

Energetikos ministerija neatmeta, kad dabartinis vienintelis gamtinių dujų tiekėjas Lietuvai Rusijos koncernas „Gazprom“ ateityje, kai Lietuva pastatys terminalą, parduos jas pigiau nei šalis importuos dujas jūra. Be to, neatmetama, kad dujų, tiekiamų per terminalą, kainą ateityje gali nustatyti Vyriausybė.

Planuojama, kad terminalo pajėgumas būtų 2-3 mlrd. kubinių metrų per metus.