V.Vasiliauskas: žinios apie „Snorą“ nutekėjo po perdavimo teisėsaugai

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas liudydamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atliedimo aplinkybes tyrusiai Seimo Antikorupcijos komisijai tvirtino, jog informacija apie planuojamus veiksmus prieš „Snorą“ nutekėjo, kai buvo perduota teisėsaugai.

Taip pat Lietuvos banko valdybos pirmininkas spėjo, jog buvę „Snoro“ akcininkai žinią apie „Snoro“ atžvilgiu planuojamus veiksmus gavo savaitgalį prieš atitinkamą dienraščio „Lietuvos rytas“ publikaciją, lapkričio 12-13 dienomis, rodo paviešinta V.Vasiliausko liudijimo Antikorupcijos komisijai stenograma.

Lapkričio 15 dieną prieš pat „Snoro“ nacionalizavimą dienraštis „Lietuvos rytas“, cituodamas anoniminius šaltinius, pranešė, kad "Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose“.

Konkretaus banko dienraštis nenurodė, tačiau teigė, jog taikinys yra „lietuviškas bankas“. „Snoras“ valdė daugiau nei trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų.Taip pat komisijai V.Vasiliauskas patvirtino, jog staigių veiksmų prieš „Snorą“ imtasi pamačius, jog iš banko masiškai išvedami pinigai.

Jis tvirtino, jog dalis jų keliavo asmenims, susijusiems su akcininkais, tačiau po publikacijos dienraštyje indėlius atsiimti suskubo ir žmonės.

„Lapkričio 16 dieną gyventojų indėlių sumažėjo daugiau kaip 30 mln. litų, o tai buvo antras per visą istoriją tokio dydžio išėjimas. Dėl to mes ir staigiai taip reagavom“, - komisijai sakė V.Vasiliauskas.

Tuo tarpu galimai su akcininkais susijusiems asmenims, pasak V.Vasiliausko, buvo pervesta apie 20 mln. litų, nors komisijos nariai pastebėjo, jog anksčiau, uždarame Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje jis pateikęs kitą skaičių - 50 mln. litų. Klausiamas, kodėl pateikė skirtingus skaičius, Lietuvos banko vadovas sakė, jog tikslias sumas nustatys tik ikiteisminis tyrimas.

Banko vadovas sakė esąs įsitikinęs, jog „Snoro“ akcininkai apie planuojamą operaciją sužinojo savaitgalį, nes dar penktadienį su abiem, Raimondu Baranausku ir Vladimiru Antonovu, jis buvo susitikęs.

„Savaitgalį, turiu omeny lapkričio 12-13 dienas. Kodėl aš taip galvoju? Lapkričio 11 dieną, berods, turėjome valdybos posėdį, kuriame sprendėme klausimą dėl termino strateginiam investuotojui atvesti pratęsimo. Ir tame posėdyje dalyvavo abu akcininkai, V.Antonovas ir R.Baranauskas. Jeigu jie būtų žinoję, aš manau, jie tikrai nebūtų pasirodę. Ir to posėdžio metu mes sutarėme, kad kitą savaitę bus kitas susitikimas, (...) iš jų pusės buvo patikinimas, kad jie būtinai dalyvaus“, - komisijai sakė V.Vasiliauskas.

„Aišku, jie galėjo blefuoti, bet aš labai abejoju, nes tiesiog dėliojasi, tai, manau, bent iki lapkričio 11 dienos jie tikrai tos informacijos neturėjo. Mano įsitikinimu, jie sužinojo prieš savaitgalį ar savaitgalio metu todėl, kad lapkričio 14 dieną aš gavau Baranausko skambutį, ir jis paprašė susitikimo su manimi 15 dieną, paskui, kai išėjo publikacija, aš gavau jo skambutį, kad, žinote, nesusitiksime, aš planinėje komandiruotėje nuo pirmadienio“, - kalbėjo Lietuvos banko vadovas.

Jis patvirtino, jog Lietuvos bankas tyrimą dėl „Snoro“ pradėjo birželio 9 dieną, banke apie tai žinojo apie dešimt žmonių. V.Vasiliauskas sakė esąs tikras, jog informaciją nutekino ne jie, pažymėdamas, jog nuo birželio iki lapkričio ji į viešumą nebuvo patekusi, o nutekėjo perduota teisėsaugai.

Taip pat jis patvirtino, jog dėl „Snoro“ tam tikra informacija jau nuo birželio buvo žinoma ir FNTT, tačiau tvirtino jog šiai institucijai teikiama informacija buvo epizodinė.

„Aš tikras dėl savo žmonių, kaip bebūtų gaila, bet, deja, informacija nutekėjo po to, kai mes atidavėm informaciją teisėsaugos institucijoms“, - sakė V.Vasiliauskas.

Antikorupcijos komisija tyrimą dėl FNTT vadovų atleidimo aplinkybių pradėjo, kai vasario 15 dieną tarnybos direktorių Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis atleido, prieš tai panaikinęs jų leidimus dirbti su slapta informacija.

Ministras įsakymus pasirašė gavęs VSD informaciją apie šių pareigūnų tyrimus poligrafu, kurie atlikti aiškinantis, kas galėjo atskleisti informaciją apie teisėsaugos veiksmus dėl banko „Snoras“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Smarvė

Smarvė portretas
Padėtis visiškai bloga, kas apie tai supranta. Įvyko istorinė katastrofa, kuri bus įrašyta į valstybės kroniką. Nei pinigų, nei turto, nei gyvenimo. Anksčiau Lietuvos bankas išmaitino visą Lietuvą, tobulino, plėtė gamybos objektus, statė gyvenamuosius rajonus, rūpinosi švietimu ir kultūra. Banke egzistavo virtuali sistema, kiekvieną minutę, kiekvieną sekundę jis cirkuliavo, išlaikydamas nuolatinį balansą. Tai buvo stebuklų stebuklas. Šiuo metu SNORAS dvokia, kaip smarvė.

JO

JO portretas
Bet nuo to nelengviau nes FNTT atleido be jokių skrupulų. Sistema kaip NKVD laikais.

reiskia

reiskia portretas
fntt vadovai buvo atleisti neteisetai.
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    52
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių