V.Vasiliauskas atsakė į klausimus, „Snoro“ komisijai trūksta duomenų

Seimo laikinoji komisija „Snoro“ bankroto aplinkybėms tirti baigė pareigūnų apklausas ir pradėjo rašyti savo išvadas. Jos turi atsirasti iki gegužės pabaigos.

Neatmetama, kad parlamentarų komisija savo išvadose konstatuos, jog Vyriausybė ir Lietuvos bankas jau prieš kelerius metus žinojo apie pavojingą finansinę padėtį „Snoro“ banke, tačiau nesiėmė pakankamų priemonių išvengiant jo bankroto.

Vėl atėjo Lietuvos banko vadovas

Trečiadienį į opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūno Valentino Mazuronio vadovaujamos Seimo laikinosios komisijos „Snoro“ bankroto aplinkybėms tirti posėdį atvyko Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Kaip ir vasarį, kai pirmą kartą davė parodymus komisijai, šįkart V.Vasiliauskas vėl ilgai užtruko jos uždarame posėdyje, atsakinėdamas į parlamentarų klausimus ir teikdamas jam žinomą informaciją. Centrinio banko valdytojas tai darė ištisas dvi valandas.

Po uždaro posėdžio V.Vasiliauskas žurnalistams sakė, kad didžioji dalis klausimų buvo susijusi su „Snoro“ bankroto administratoriaus skyrimu, jo atlyginimu, sprendimo dėl „Snoro“ nacionalizavimo priėmimo. „Buvo tikslinama anksčiau gauta informacija, kad išvados būtų objektyvesnės“, - teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Jis pakartojo tai, ką jau yra sakęs anksčiau – pernai lapkritį sprendimai dėl banko „Snoras“ nacionalizavimo ir po to nuspręsta jam iškelti bankrotą buvo priimami vadovaujantis paskutinio inspektavimo rezultatais, kuris prasidėjo pernai rugsėjo mėnesį.

Kalbėjo nenuoširdžiai?

V.Vasiliausko žurnalistai klausė, ar jis Seimo komisijai atsakinėjo nuoširdžiai. „Nuoširdumas yra toks subjektyvus dalykas. Aš esu įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę. Pasirašiau dėl jos ir atsakiau į užduotus klausimus“, - atsakė V.Vasiliauskas.

Vienas komisijos narių Žilvinas Šilgalis pareiškė manąs, kad Lietuvos banko vadovui trūko nuoširdumo atsakinėjant į užduodamus klausimus ir jis netgi esą galėjo meluoti ar nuslėpti turimą svarbią informaciją.

„Širdies neišplėši ir neparodysi“, - gūžtelėjo pečiais V.Vasiliauskas, komentuodamas tokius Ž.Šilgalio pasisakymus.

„Aš manau, kad tikrai komisijos darbas buvo ir yra konstruktyvus. Aš tikrai manau, kad buvę nuogąstavimai dėl informacijos jautrumo visiškai nepasitvirtino“, - pridūrė Lietuvos banko vadovas.

Apibendrins surinktą medžiagą

Seimo komisijai vadovaujantis V.Mazuronis tvirtina, kad jam vis dar liko kai kurių klausimų. „Tiek, kiek aš tikėjausi gauti patikslinimų, pagrindimų ar atsakymų aš negavau“, - teigė jis.

Pavyzdžiui, pasak politiko, jam liko kai kurių klausimų dėl „Snoro“ banko turto vertinimų, motyvų, kodėl buvo pasirinktas banko bankroto variantas ir kiti.

Komisijos pirmininkas nepaneigė, kad tebėra neaišku, ar Lietuvos valdžia jau nuo 2009-ųjų žinojo apie „Snoro“ problemas, tačiau nesiėmė priemonių gelbėti banką, nenuvesti jo iki bankroto.

V.Mazuronis tvirtino, kad į šiuos klausimus dar bus bandoma atsakyti rengiant komisijos darbo išvadą, sisteminant gautą informaciją.

Komisija paskelbė, kad faktiškai baigė apklausas, todėl sėda rašyti atsakymus į jai užduotus 14 klausimų dėl bankų kontrolės, „Snoro“ bankroto ir galimų piktnaudžiavimų.

Parlamentinė komisija, kuri analizuoja „Snoro“ bankroto aplinkybes, išvadas Seimui turi pateikti iki birželio 1-osios.

Komisija atsisakė klausimus pateikti buvusiems „Snoro“ akcininkams, bet pasiūlė jiems komisijai perduoti informaciją, kuri galėtų jai padėti atsakyti į Seimo suformuluotus klausimus.