- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) žada mažinti korupciją viešųjų pirkimų sistemoje, o Vyriausybė tikisi, kad pirkimai bus nagrinėjami sistemiškai, o ne atskiromis dalimis.
„Su premjeru kalbėjome apie viešųjų pirkimų situaciją ir norėtume, kad ji gerėtų. Kalbėjome apie prioritetus 2017 metams ir kalbėjome, kaip dirbsime. Premjeras suinteresuotas, kad viešuose pirkimuose korupcijos mažėtų. (...) Šiemet pasiliekame prie kelių tų pačių sričių: statybos, informacinės technologijos, medicina ir keliai vis dar išlieka prioritetas. Taip pat šiemet turėtume daugiau dėmesio skirti minkštiems projektams: mokymams, konsultacijoms ir galimybių studijoms“, - po susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu žurnalistams sakė VPT vadovė Diana Vilytė.
Jos žodžiais, VPT turės padėti viešųjų pirkimų rinkos žaidėjams taikyti naują įstatymą - tikimasi, kad jį Seimas priims dar šiemet.
„Šiandien išgirdau norą skaidrinti ir gerinti situaciją. Vienareikšmiškai dėmesys bus sutelkiamas į metodinę pagalbą, nes tikimės, kad išeis naujas įstatymas ir su juo rinka prašys bei norės metodinės pagalbos. Bus didelis dėmesys skirtas mokymams, konsultacijoms ir pagalbai“, - kalbėjo D.Vilytė.
Jos teigimu, pastaruoju metu daug dėmesio sulaukę ydingi vidaus sandoriai turėtų būti naudojami labai retais ir išimtiniais atvejais arba jų reikėtų visiškai atsisakyti. Taip pat VPT šiemet toliau turėtų skirti daug dėmesio didžiųjų įmonių, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkelių“ pirkimų tikrinimui.
„Pagrindinis dalykas yra sisteminis požiūris. Vieno ar kito pirkimo patikrinimas yra gerai, bet tai tik akmenukų mėtymas vandenį, o požiūris ir noras padaryti pokyčius viešuose pirkimuose gali lemti tik sisteminė peržiūra“, - teigė D.Vilytė.
Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė BNS tvirtino, kad iš VPT tikimasi, jog viešieji pirkimai bus nagrinėjami sistemiškai.
„Pirmiausia mes norime problemą spręsti sistemiškai, kad prevenciniu būdu nuo pat pirkimo pradžios būtų taupomos lėšos ir nukreipiamos ten, kur labiausiai reikia. Dirbsime kartu su VPT, galvodami, kaip centralizuoti viešuosius pirkimus, kad jie būtų skaidresni, efektyvesni, kad pirkimai būtų daromi ne tik pagal mažiausios kainos, o pagal ekonominį naudingumą ir kad būtų pritraukiama dagiau tiekėjų“, - sakė M.Dargužaitė
Jos žodžiais, norima, kad visa viešųjų pirkimų sistema taptų efektyvesnė.
„Norime, kad bendrai būtų pasiektas efektyvumas. VPT daro analizes ir jas mums pateikia. Aš manau, kad tokių analizių labai reikia, jog pamatytume, kur yra sisteminės problemos. Požiūris yra, kad mes norime žiūrėti į absoliučiai viską. Istoriškai labai daug dėmesio buvo skiriama didiesiems pirkimams, o mes norime sistemiškai žiūrėti ir surasti būdų, kaip paliesti visas problematiškas sritis“, - sakė M.Dargužaitė.
Pastaruoju metu nemažai diskutuota apie vidaus sandorius, kai paaiškėjo, jog valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ su antrinėmis įmonėmis 2011-2015 metais sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems subrangovams. Anksčiau D.Vilytė paragino uždrausti sudaryti vidaus sandorius, tokį jos pasiūlymą palaikė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Konkurencijos taryba bei Valstybės kontrolė.
Praėjusių metų pabaigoje Seimui buvo pateikti du projektai - Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų įstatymo projektas, pakeisiantys dabar galiojantį Viešųjų pirkimų įstatymą.
Pataisos numato, kad perkančiosios organizacijos privalės palaipsniui mažinti kainos kriterijaus taikymą ir iki 2019 metų pirkimai, atliekami pagal kainos kriterijų, kiekvienais kalendoriniais metais negalės sudaryti daugiau kaip 60 proc. bendros pirkimų vertės, o nuo 2020 metų - ne daugiau kaip 30 procentų.
Įstatymų projektuose siūloma, kad vidaus sandoriai būtų leidžiami išskirtinai tarp tų įmonių, turinčių perkančiosios organizacijos statusą, ir tik tuomet, kai vidaus sandoriais nebus pažeidžiama Konkurencijos įstatyme įtvirtinta sąžiningos konkurencijos laisvę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą3
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...