- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagal viešųjų pirkimų rinkos atvirumą Lietuva atitinka Europos Sąjungos vidurkį, tačiau 2011–2016 metais užsienio įmonių Lietuvoje laimėti konkursai tesiekė 3 proc. viso jų skaičiaus. Tik 6 proc. įmonių pasirašė sutarčių su užsienio įmonėmis, rodo Viešųjų pirkimų tarnybos apžvalga (VPT).
Tuo metu Lietuvos įmonės šiuo laikotarpiu pagal sutarčių skaičių ir vertę dažniausiai laimėjo Latvijoje – atitinkamai 51 proc. ir 78 proc. (nuo visų užsienio šalių, kurių konkursuose dalyvavo Lietuvos įmonės).
VPT teigimu, Lietuvoje kasmet vyksta apie 10 tūkst. tarptautinių ir supaprastintų pirkimų, iš jų 3,1 proc. (vidutiniškai 342 pirkimai kasmet) sudaromos sutartys su užsienio įmonėmis, o jų vertė per 6 metus siekė 1,67 mlrd. eurų – 7,5 proc. visų pirkimų vertės (22,21 mlrd. eurų).
Pasak VPT, tik 6 proc. (225) Lietuvos įmonių sudarė sutarčių su užsienio bendrovėmis, apie 66 proc. jų vertės – komunalinio sektoriaus įmonių sutartys. Dažniausiai Lietuvoje konkursuose dalyvavo ir laimėjo Latvijos, Vokietijos, Estijos ir Jungtinės Karalystės įmonės. Iš viso pirkimuose dalyvavo tiekėjai iš 57 valstybių.
Lietuvos įmonės iš užsienio šalių dažniausiai įsigydavo švietimo ir mokymo (22,7 proc. visų pirkimų), verslo paslaugas – konsultacijų, parodų, renginių organizavimo, reklamos (13,6 proc.), o didžiausios vertės – transporto įrangą, traukinius, autobusus, troleibusus, atsargines detales ir pan. (47,6 proc. visų pirkimų vertės).
Apie pusė viešuosiuose pirkimuose 2011–2016 metais dalyvavusių užsienio įmonių buvo ne naujokės. Be to, jų skaičius 2016 metais, palyginti su 2011-aisiais, sumažėjo apie 38 proc., o bendras viešųjų pirkimų skaičius – apie 29 proc.
Tarnybos teigimu, užsienio dalyvių mažėjimą galima sieti su viešųjų pirkimų skaičiaus sumažėjimu ir su ES struktūrinių lėšų panaudojimu, taip pat su viešųjų pirkimų stambėjimu: vidutinė pirkimo, kai pasirašyta sutartis su užsienio įmonėmis, vertė 2011 metais siekė apie 0,6 mln. eurų, o 2016 metais – apie 1,2 mln. eurų.
Be to, užsienio įmonės jungėsi su kitomis įmonėmis: 2016 metais, palyginti su 2011 metais, tokių susijungimų padaugėjo 24 proc., o 95 proc. jų buvo su Lietuvos įmonėmis. Užsienio įmonių dalyvavimo „sėkmės procentas“ siekė apie 67 proc.
Lietuvos įmonės pagal sutarčių užsienyje skaičių, be Latvijos, dažnai laimėdavo Čekijoje (24 proc.), o pagal jų vertę – Lenkijoje, Estijoje, Belgijoje ir Austrijoje (2–7 proc.). Didžiausios vertės sutartys pasirašytos medicinos įrangos, farmacijos ir asmens higienos produktų (30 proc.), statybos (10 proc.), naftos produktų, kuro, elektros ir kitų energijos šaltinių (10 proc.) segmentuose.
Europos Sąjungos politika skatina didesnį tarptautinį viešųjų pirkimų rinkų atvirumą, Europos Komisijos skaičiavimai rodo, kad daugelis valstybių nenoriai atveria savo rinkas tokiai konkurencijai. Lietuva – ne išimtis: 2009–2015 metais ES šalyse tokių sutarčių dalis sudarė 1,7 proc. jų skaičiaus ir 3 proc. vertės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma3
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...