Vokietijos GNS pateikė įrodymus dėl konteinerių Ignalinos AE tinkamumo

Vokietijos bendrovė GNS, kuri kartu su kita šios šalies įmone „Nukem“ įgyvendina milijardinės vertės Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo projektus, Lietuvai antradienį pateikė dokumentus, turinčius įrodyti, kad jos pagaminti konteineriai, skirti saugoti nebeveikiančios IAE branduolinį kurą, yra tinkami ir atitinka projekto techninius reikalavimus.

Tai BNS patvirtino Ignalinos AE vadovas Žilvinas Jurkšus. Tačiau jis teigė nežinantis dokumentų turinio.

Ž.Jurkšus sakė, kad daugiau nei 500 puslapių apimties dokumentai gauti elektroniniu būdu, o jų vertinimas gali užtrukti apie mėnesį ar daugiau.

„Jei mus tenkins techninės konteinerių charakteristikos, tai kreipsimės į VATESI dėl projekto pakeitimo“, - BNS sakė Ž.Jurkšus.

Lapkričio 13-oji buvo paskutinė diena, kai kada GNS turėjo pateikti dokumentus, pagrindžiančius konteinerių technines charakteristikas ir jų tinkamumą naudoti.

Ž.Jurkšus teigė, kad GNS iki šiol pagamino 150 iš 200 reikalingų konteinerių, iš kurių 4 jau atvežti į Visaginą - visi jie neatitiko techninių projekto sąlygų ir neturėjo reikalingų sertifikatų. Anot IAE vadovo, Ignalinos AE yra apmokėjusi už daugiau nei 70 konteinerių.

BNS antradienį nepavyko susisiekti su GNS atstovu Michaelu Koblu (Michaeliu Kioblu). Jis anksčiau Lietuvos žurnalistams tvirtino, jog kompanija yra pasiryžusi įrodyti, kad konteineriai yra tinkami naudoti.

M.Koblas yra sakęs, jog „konteinerių neatitikimai tėra smulkūs nukrypimai, kurie įprasti nukrypimai gamybos metu“.

Rusijos energetikos milžinės „Rosatom“ valdomos „Nukem Technologies“ ir GNS konsorciumas, smarkiai vėluodamas, įgyvendina milijardinės vertės Ignalinos AE uždarymo projektus. Bendrovės įrengia 123 mln. eurų (425 mln. litų) pradinės vertės kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugojimo kompleksą ir stato 193 mln. eurų (666 mln. litų) pradinės vertės laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą.

Lietuva su „Nukem“ siekia susitarti dėl konkrečių B/2/3/4 projekto darbų įgyvendinimo plano bei dėl B1 projekto „techninių punktų“. Šalys jau kelerius metus ginčijasi dėl smarkiai brangstančių darbų ir jų įgyvendinimo terminų.

„Nukem“ teigimu, Lietuva už konteinerius iki rugpjūčio pabaigos yra sumokėjusi 50 proc., už B1 projektą - 72 proc., o už B/2/3/4 - 36 proc. (65,1 mln. eurų) lėšų.


Šiame straipsnyje: bendrovė GNSIgnalinos AE

NAUJAUSI KOMENTARAI

HaHa

HaHa portretas
Kaip galima dirbti su tokiais žmonėm, kurie nemoka skaityti techninės dokumentacijos. Ponui Jurkšui, matote, reikia išversti 500 pusl. dokumentacijos į gimtąją lietuvių kalbą. O reikalai tegul pastovi vietoje, kol būrys vertėjų vers anglišką tekstą į lietuvių kalą.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių