- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
VMI aptarė šešėlinės ekonomikos mažinimą: teigia, kad rezultatai – geri
-
VMI aptarė šešėlinės ekonomikos mažinimą: teigia, kad rezultatai – geri
-
VMI aptarė šešėlinės ekonomikos mažinimą: teigia, kad rezultatai – geri
-
VMI aptarė šešėlinės ekonomikos mažinimą: teigia, kad rezultatai – geri
-
VMI aptarė šešėlinės ekonomikos mažinimą: teigia, kad rezultatai – geri
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketvirtadienį diskutavo apie šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones bei praeitais metais pasiektus rezultatus. VMI atstovės Rūtos Asadauskaitės teigimu, visuose stebimuose sektoriuose rezultatai – teigiami.
Kaip skelbia VMI, taip pat buvo aptariami šių metų VMI prioritetai kontrolės bei šešėlio prevencijos srityse.
„Visuose mūsų stebėsenos ir kontrolės sektoriuose rezultatai yra vienaip ar kitaip teigiami – matomas ir vidutinio darbo užmokesčio augimas, ir po kontrolės veiksmų sumos tam tikros yra paskaičiuotos, ir gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio prievolės (surinktos įmokos. – ELTA) augo, tai šie sektoriai šiemet taip pat išlieka prioritetiniai“, – Eltai teigė R. Asadauskaitė.
VMI veiklos rezultatus pristatė VMI vadovė Edita Janušienė, kontrolės rezultatus detaliau aptarė Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė, be jų, diskusijoje dalyvaus ir VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas bei Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Kaip kiek anksčiau skelbė Vyriausybė, nors „šešėlis“ Lietuvoje pernai, lyginant su 2017 m., 1 proc. punktu sumažėjęs, skirtingais vertinimais, jis sudaro 15-23 proc. bendrojo vidaus produkto, ir tai yra vis dar daugiau nei Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir ES vidurkis. Šiemet iš „šešėlio“ planuojama ištraukti 200 mln. eurų.
ELTA sausio pabaigoje rašė apie paskelbtą tyrimą, rodantį, kad Lietuvoje vidutinis pasienio savivaldybės šešėlinis ekonomikos rodiklis siekia 24 proc. ir sutampa su statistiškai panašios vidinės savivaldybės vidurkiu.
Konsultacijų bendrovės „Civitta“ parengtame tyrime apžvelgiama ekonominė 45 pasienio miestų situacija.
„Iš visų pasienio savivaldybių didžiausias šešėlinės ekonomikos rodiklis buvo nustatytas Šalčininkuose. Šioje savivaldybėje jis siekia net 39 proc., arba daugiau nei trečdalį viso savivaldybės bendrojo vidaus produkto“, – sakė bendrovės „Civitta“ partneris Lietuvoje Kęstutis Jovaišas.
Anot tyrimo rengėjų, gyventojų šešėlinės ekonomikos palaikymą lemia trys pagrindinės struktūrinės priežastys: švietimo sistemos trūkumai, socialinės apsaugos sistemos spragos ir infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo kokybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą2
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės2
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės22
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...