- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savo ruožtu S. Vagonis teigia, kad, lyginant Lietuvą su kitomis Vakarų valstybėmis, čia turėti nuosavą turtą yra palankiau.
„Lietuvoje nuosavam būstui yra palanki mokestinė aplinka: apmokestinti tik labai prabangūs būstai, tačiau ekonominės ir vidutinės klasės būstas nėra apmokestintas nekilnojamojo turto mokesčiu. Mokesčiai daugumoje Vakarų valstybių yra ganėtinai dideli ir yra viena priežasčių, kodėl žmonės nelabai nori nuosavybės“, – pažymi S. Vagonis.
Nuoma Lietuvoje ir stabilumas – nesuderinami
Pašnekovai sutinka, kad būsto nuoma Lietuvoje, kitaip nei daugelyje kitų Vakarų valstybių, nesuteikia saugumo jausmo: nuomininkas dažnai gali likti be stogo virš galvos, nuomotojui staiga sugalvojus parduoti būstą.
„Teisinė bazė, nelabai apsauganti nuomininkus Lietuvoje, taip pat turi įtakos tam, kad žmonės siekia turėti nuosavą būstą. Lietuvoje tikėtina tai, kad po mėnesio nuomotojas gali paprašyti išeiti iš nuomojamo būsto.
Kiek tenka pastebėti, užsienyje tuo klausimu yra padaryta gerokai didesnė pažanga – nuomininkai gali pasirašyti ilgalaikes sutartis ir būti tikri, kad jų taip lengvai niekas iš nuomojamo būstų neišprašys. Jie turi daugiau teisių, įstatymų prasme yra labiau apsaugoti. Užsienyje nuomos rinka yra labiau pažengusi ir geriau reguliuojama“, – tikina A. Antanavičius.
S. Vagonis taip pat pastebi, kad daugumoje išsivysčiusių šalių teisinė bazė daug labiau nei Lietuvoje gina nuomininkus: „Nuomą su pastovumu Lietuvoje sieti yra daug sunkiau, nei kitose valstybėse, kur yra ir geresni įstatymai, ir nuomos santykiai tradiciškai labiau ilgalaikiai. Tai yra dar vienas motyvas, kodėl žmonės nuomojamame būste jaučiasi ne taip saugiai, kaip nuosavame.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...