- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors dauguma lietuvių tebesvajoja apie nuosavą būstą, daugėja tų, kurie renkasi būsto nuomą – ir ne todėl, kad negalėtų leisti sau įsigyti būsto, o todėl, kad vertina mobilumą. Taip LRT.lt sako nekilnojamojo turto (NT) specialistai Arnoldas Antanavičius ir Saulius Vagonis.
Tačiau viena pagrindinių priežasčių, kodėl taip traukia nuosavas būstas, yra ta, kad, mokėdami nuomos mokestį, žmonės jaučiasi prarandantys pinigus, be to, nuomos rinka Lietuvoje yra nestabili, sako pašnekovai.
Šiandien tradiciniai sėkmės matai – nuosavas būstas ir automobilis – išėjo iš mados. Jaunų žmonių skaičius, kurie jų nebenori pirkti, auga, rašo portalas brightside.me. 30–35 metų žmonės retai perka namus, o dar rečiau – automobilius. Jie apskritai nėra linkę įsigyti itin brangių pirkinių ir JAV vadinami „nuomotojų karta“.
Kai kurie sociologai teigia, kad šiuolaikiniai jauni žmonės turi finansinių problemų, todėl bijo rimtų paskolų, tačiau tai nėra svarbiausia priežastis, rašoma portale. Šiuolaikinis jaunimas kitaip suvokia sėkmės koncepciją. Pagal šį naują požiūrį, sėkmingi žmonės neperka nuosavybės – jie ją nuomoja. Jei nori būti laikomas sėkmingu, turi investuoti į patirtis – keliones, ekstremalų sportą, startuolius. Žmonės nebenori klestėjimo ir stabilumo, jie nori lankstumo ir finansinės bei geografinės nepriklausomybės.
Prieš dešimt metų toks lietuvis būtų nesuprastas
Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas A. Antanavičius teigia, kad daugybėje užsienio šalių nuoma yra populiaresnė ne tik dėl kitoniško gyvenimo būdo, bet ir dėl NT kainų.
„Daugybėje Vakarų šalių šiuo metu būsto kainos yra santykinai aukštos, palyginti su pajamomis, tad jauniems žmonėms yra ganėtinai sunku įsigyti būstą, reikia labai stipriai ir ilgam laikui įsipareigoti bankams. Galbūt tai atbaido jaunimą, nes visuomenė darosi mobilesnė, aktyvesnė.
Lietuvoje, nors ir egzistuoja stereotipas, kad didžioji dalis nori turėti savo būstą, dažniau pastebime, kad daugėja jaunų žmonių, kurie būsto įsigyti neskuba. Tačiau dauguma lietuvių vis tik nori turėti nuosavą būstą, ypač tada, kai tvirtai apsisprendžia gyventi Lietuvoje, turi pastovų darbą, pajamas, sukuria šeimas“, – kalba A. Antanavičius.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas S. Vagonis teigia taip pat pastebintis, kad atsiranda žmonių, kurie mieliau renkasi būsto nuomą. Pasak jo, prieš kurį laiką toks žmogus mūsų visuomenėje būtų nesuprastas, o dabar atrodo normalus.
„Prieš 10 metų toks žmogus, kuris sakytų, kad nori nuomoti, o ne turėti nuosavą būstą, būtų palaikytas nelogiškai mąstančiu ir neadekvačiai suvokiančiu gyvenimą. Dabar tokių žmonių, kurie deklaruoja, kad nenori turėti nuosavybės, yra. Jie linkę pagyveni vienus metus viename būste, kitus – kitame, įvertinti, kuris jiems rajonas patinka, o tuomet pirkti ten butą arba ne. Tačiau, nors tikrai yra tokių žmonių, daugumos siekiamybe išlieka noras anksčiau ar vėliau turėti nuosavą būstą“, – kalba S. Vagonis.
Pinigai nuomai – į balą
Pasak A. Anatanavičiaus, nuosavas būstas pirmiausia traukia todėl, kad lietuviai labai nenoriai moka nuomą arba moka ją su ta mintimi, kad nuomos mokestis yra pinigų praradimas. Abu LRT.lt pašnekovai sutinka, kad paskolos įmokos bankui šiuo metu yra panašios arba netgi mažesnės už nuomos kainas, tad tai taip pat turi įtakos pasirinkimui įsigyti, o ne nuomoti būstą.
„Nuomonė, kad nuomos mokestis – pinigų praradimas, ypač paplitusi šiuo metu, kai nuomos kainos ir įmoka bankui yra panašios, o įmoka bankui gali būti netgi mažesnė. Taip pat savo vaidmenį vaidina saugumo logika – norisi turėti savo būstą, nes nuomoti jį, turint mažą vaiką ar gyvūną, yra labai sunku, savininko sąlygos yra neprognozuojamos ir gali pasikeisti. Gyvenimą pradedančioms jaunoms šeimoms norisi turėti nuosavą stogą virš galvos ir užtikrintą pagrindą po kojomis“, – kalba A. Antanavičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui5
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...