- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos sostinėje šiandien vyksta energetikos įmonių asociacijos „Vidurio Europos energetikos partneriai“ (CEEP) metinis aukščiausio lygio vadovų susitikimas. Renginyje bus aptartas Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ir bendros energetikos politikos poreikis Europoje. Vadovų susitikime dalyvauja Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, buvęs Lenkijos ministras pirmininkas ir Europos Parlamento prezidentas Jerzy Buzekas bei CEEP valdybos pirmininkas Pawełas Olechnowiczius.
Šis susitikimas subūrė 29 pagrindinių energetikos sektoriaus įmonių, veikiančių Vidurio Europoje, atstovus, jame taip pat dalyvauja Europos energetikos komisaras Güntheris Oettingeris.
„Energetikos įmonių vadovų susitikimo formulė „29 + 1“ jau buvo sėkmingai išbandyta pernai Budapešte. Remdamasi šiame susitikime aptartais klausimais, CEEP parengė Budapešto memorandumą, kurį itin gerai įvertino už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Güntheris Oettingeris. Pagrindinis šio ir būsimų „29 + 1“ susitikimų tikslas – užtikrinti, kad Vidurio Europos energetikos sektoriaus įmonės Briuselyje kalbėtų vienu balsu. Tik taip galime sukurti bendrą Europos energetikos rinką ir padidinti mūsų regiono ekonominį potencialą“, – tvirtino CEEP valdybos pirmininkas Pawełas Olechnowiczius.
Šiais metais CEEP užsakymu buvo parengta ataskaita apie tai, kokį poveikį energijos kainos daro Europos energetikos sektoriaus konkurencingumui. Dokumento rengimas buvo patikėtas įmonei „Roland Berger Strategy Consultants“, kuri padarė išvadą, kad mažos energijos kainos ir vietinių žaliavų naudojimas yra pagrindiniai Vidurio Europos ir ES plėtros veiksniai dabartinėje makroekonominėje situacijoje. Vidurio Europos šalims bus itin sunku įgyvendinti ES pasiūlymą dėl bendros energetikos politikos vykdymo visoje Bendrijoje. Visų pirma pasiūlyme raginama sistemingai kelti energijos kainas, o tai tik slopins šalių, įstojusių į ES 2004 ir 2007 metais, augimą.
CEEP ataskaitos duomenimis, Vidurio Europos šalys, siekdamos iki 2020 m. įgyvendinti energetikos sektoriaus politiką, turėtų investuoti 400–460 mlrd. eurų į gamybos, transporto ir energijos efektyvumo didinimą. Nors vienuolika Vidurio Europos šalių šiuo metu sudaro 21 proc. visų ES gyventojų, jų rinkos tesiekia 8 proc. visos Bendrijos BVP. 2011 m. pramoninė gamyba sudarė 32 proc. vienuolikos ES valstybių BVP, o tuo pačiu metu senųjų valstybių narių rodiklis siekė tik 24 procentus. Tai tik patvirtina pramoninės gamybos Vidurio Europos rinkose, šiuo metu labiausiai veikiančiose ES plėtrą, svarbą. Taigi siekis įgyvendinti dabartinį klimato kaitos priemonių paketą ir stipriai pakelti energijos kainas, kaip nurodo ES, ne tik gerokai pristabdys Vidurio Europos rinkų augimą, bet ir smarkiai sumažins ES konkurencingumą pasaulio ekonomikos žemėlapyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...