- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime stringa svarstymai dėl naujo sunkiasvorių vilkikų važiavimo šalies keliais apmokestinimo. Susisiekimo ministerija siūlo vienkartinį kelių naudotojo mokestį už nuvažiuotą laiką – vinjetes – pakeisti mokesčiu už nuvažiuotą atstumą.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas šią savaitę sustabdė projekto svarstymą. Parlamentarams kilo įtarimų dėl naujojo mokesčio kontrolės sistemos kainos.
Pradžia – 2020 metais
Susisiekimo ministerija siūlo, kad sistema pradėtų veikti 2020 metų viduryje. Dar nėra aišku, kokia bus naujojo kelių mokesčio kontrolės tvarka ir kiek kainuos jo įdiegimas. Susisiekimo viceministro Pauliaus Martinkaus teigimu, bus skelbiamas konkursas ir matuojama ekonominė nauda.
Pasak P. Martinkaus, kol kas svarstomos dvi naujo mokesčio kontrolės sistemos – vartai prie įvažiavimų į magistrales kontrolės sistemos, ir GPS davikliai, kurie už užstatą būtų išdalinami vairuotojams.
Pastaroji sistema, anot P. Martinkaus, gerokai lankstesnė – esant poreikiui, vieni keliai būtų įtraukti į apmokestinamų kelių sąrašą, o kiti išbraukti.
Vinjetės paseno
Viceministras įspėjo, kad Lietuvoje galiojančios vinjetės neatitinka principo „vartotojas moka“.
„Lenkai, latviai, baltarusiai užsiperka kuro savo šalyje, sumoka PVM, akcizą, tada Lietuvoje perka tik vinjetę ir gali kirsti pirmyn atgal visą Lietuvą, nesumokėję papildomai mokesčių nė cento ir pakankamai intensyviai naudoja mūsų infrastruktūrą“, – Biudžeto ir finansų komitete sakė susisiekimo viceministras.
Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas pabrėžė, kad latviai ir estai neturi tokio sunkiasvorių automobilių srauto, kaip Lietuvoje, per kurią eina „Via Baltica“, todėl šiose šalyse veikia vinječių sistema.
P. Martinkus sako, jeigu Lietuvoje liks vinjetės, būtų skriaudžiama vietos rinka: „Naudodami mūsų infranstruktūrą, tranzitiniai automobiliai nemoka nei akcizo nei kitų mokesčių“.
Numatomi mažesni nei kaimynų įkainiai
P. Martinkus informavo, kad vinjetes pakeitus nauju mokesčiu, planuojama taikyti mažesnius negu Baltarusijoje įkainius.
„Kažkokių didelių paskatų, kurios verstų keisti maršrutus, nematytume, neturėtų keistis srautai“, – prognozavo P. Martinkus.
Anksčiau jis sakė, kad Lietuvoje naujas mokestis galėtų siekti vidutiniškai 9,5 cento už nuvažiuotą kilometrą. Lenkijoje jis siekia 35 centus, o Baltarusijoje – 10 centų.
Projektas, pasak P. Martinkaus, atsipirktų per porą metų, naują mokestį labiausiai pajus šalį kertantys, o ne vietiniai vežėjai.
„Natūralu, kad pagrinde tai atsilieps tranzitui. Esame paskaičiavę, kiek (naujas mokestis – BNS) atsilieps duonos kepalui ar sūriui, tai būtų nereikšmingas pasikeitimas. Vartotojui poveikis būtų minimalus. Atsižvelgiant į tai, kad vietiniai vežėjai moka akcizus čia, tas pačias vinjetes naudoja, jų transporto kaštai jau didesni, tai jiems išlaidos procentiškai didės nedaug, bet tie, kurie važiuoja tranzitu, taupo Lietuvoje nepirkdami degalų, jiems – gerokai didesnis poveikis bus,“ – teigė viceministras.
Pasak jo, dabar per metus iš vinječių surenkama apie 40–45 mln. eurų pajamų, o įvedus naują apmokestinimą, papildomai būtų gaunama apie 70 mln. eurų – iš viso apie 110 mln. eurų – šios lėšos būtų skirtos keliams atnaujinti.
Šiuo metu sunkiasvorių vilkikų vienos dienos vinjetė kainuoja apie 11 eurų.
Naujos sistemos sukūrimas kainuotų maždaug 130 mln. eurų, jos išlaikymui reikėtų dar 30 mln. eurų kasmet. Vinječių sistema kainuoja 4–6 mln. eurų per metus.
Opozicijos abejonės
Konservatorius Andrius Kubilius suabejojo, ar sistema veiks sklandžiai dėl sudėtingų informacinių technologijų.
„Lietuvos patirtis su elektroninėmis sistemom, pavyzdžiui, e.sveikata, yra pakankamai prasta. Kaip jūs atremsite tą argumentą, kad viskas bus gerai, nes su tomis sistemos mes jau esame tiek prisidirbę. Kaip įtikinsite, kad bus produktas ir nebus lietuviškų bandymų susikurti, kaina nepakils“, – komiteto posėdyje tvirtino A. Kubilius.
„Monkės biznis gali gautis. Kvepia negeru dalyku“, – prognozavo liberalas Kęstutis Glaveckas.
Jis siūlo didinti vinječių kainą ir nebeinvestuoti į projektą, kuris gali būti nesėkmingas ir biudžetui daug kainuoti.
Pasak P. Martinkaus, naujasis mokestis būtų diegiamas viešosios ir privačios partnerystės būdu arba tuo užsiimtų Kelių direkcija.
Seimo komitetas svarstymus tęs po mėnesio, Susisiekimo ministerijai pasiūlyta išanalizuoti, kaip ir kokios sutemos – vartų ar GPS – yra kitose šalyse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...