Vieni AE projektą vadina „avantiūra“, kiti - ekonomiškai pagrįstu

Naujos atominės projektas (AE) Lietuvoje yra valdžios „avantiūra“, pareiškė DNB patariantis finansų analitikas Rimantas Rudzkis.

Anot jo, valdžia nesprendžia šilumos ūkio, oro transporto problemų, prastos pensininkų padėties.

„Aš pats vertinu šiurkščiai šitą (Naujos AE - BNS) projektą. Jeigu vienu žodžiu - tai avantiūra“, - ketvirtadienį pristatydamas naujausias Lietuvos ekonomikos prognozes sakė DNB patariantis finansų analitikas Rimantas Rudzkis.

Anot jo, pasaulį krečiant nerimo bangai, o ES planuojant gerokai mažinti paramos fondų lėšas, valdžia apsiėmė per daug ambicingų projektų.Analitikas teigė nematantis valdžios prognozuojamo elektros naudojimo šuolio, be to, jo manymu, galima imtis kitokių energijos gamybos būdų.

„Tas pačias biodujas galima būtų panaudoti, kaip Vokietijoje, esame žemės ūkio kraštas“, - sakė R.Rudzkis.

Tuo tarpu R.Rudzkio valdžios išlaidos kelia klausimų - ypač vertinant tai, kiek 2015 metais reikės refinansuoti paskolų, bei tai, jog ES fondų parama iš naujo biudžeto nuo 2013 metų mažės. Be to, pamirštami ir pensininkai, nors randami „5 mlrd. litų pastatyti atominę elektrinę“.

„Žodžiu, šitoje situacijoje mes esame suplanavę labai daug projektų“, - sakė analitikas.

„Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis savo ruožtu skaičiuoja, kad per metus iš valstybės biudžeto projektui vidutiniškai tektų skirti apie 350 milijonų litų - tai, anot jo, yra palyginti nedaug.

„Projekto finansinė našta Lietuvai yra didelė – 8 milijardai litų valstybės biudžete nesimėto. Tačiau šios investicijos išsidėstys per maždaug aštuonerius metus ir tik 40 proc. jų bus valstybės nuosavos lėšos – likusi dalis bus pasiskolinta. Taigi per metus iš valstybės biudžeto vidutiniškai tektų skirti apie 350 milijonų litų. Palyginimui, vien šiemet kartu su ES lėšomis iš valstybės biudžeto investicijoms bus skirta 4,3 milijardo litų“, - teigė N.Mačiulis.

N.Mačiulis taip pat pastebėjo, kad VAE projekto įgyvendinimas reikš, kad valstybės išlaidos kitose srityse turės sumažėti.

„Tačiau Lietuvos patirtis rodo, kad daugumoje sričių valstybės investicijos buvo neefektyvios ir neproduktyvios, neretai nukreipiamos ten, kur ir be jų galėjo laisvai reikštis privatus kapitalas“, - teigė „Swedbank“ atstovas.

R.Rudzkis savo ruožtu ketvirtadienį sakė, kad Lietuvoje pamirštamos kitos sritys - šilumos ūkis, oro transportas: „Jau vien tai, kad Lietuva yra nepasiekiama, jeigu kas nors nori kurti atstovybę Baltijos šalyse, jis niekada nesikurs Vilniuje“.„Na, bet mums smagiau kalbėti apie atominę“, - įvertino analitikas.

Premjero patarėjas finasų ir ekonomikos klausimais Mykolas Majauskas, komentuodamas buvusio R.Rudzkio teiginius, esą VAE būsianti finansinė našta Lietuvai, sako, kad atominės verslo planas numato 10 proc. kapitalo grąžą.

„Visagino atominė elektrinė ne tik sugrąžins visus investuotus pinigus, bet ir svarbiausia Lietuvos vartotojams užtikrins pigesnę elektrą“, – Ministro pirmininko pranešime spaudai teigė M.Majauskas, pridurdamas, kad energetinį saugumą elektros sektoriuje užtikrinsiantis projektas sumažins elektros kainą vartotojams, valstybės biudžetą mokestinėmis įplaukomis ir dividendais kasmet papildys 500-600 mln. litų. Be to, atneš 11 mlrd. litų tiesioginių užsienio investicijų, statybos laikotarpiu sukurs iki 5 tūkstančių naujų darbo vietų.

N.Mačiulis pastebėjo, kad susiklosčius nepalankioms aplinkybėms - projektui užtrukus, išaugus statybos sąnaudoms, padidėjus kapitalo kaštams - gamybos kaina gali šiek tiek viršyti rinkos elektros kainą: „Tai yra reali projekto rizika“.

„Tačiau labiausiai tikėtino scenarijaus kaštų-naudos analizė rodo, kad tai yra ekonomiškai pagrįstas projektas. Galima įvardyti ir šalutines naudas – precedento neturintis tiesioginių užsienio investicijų srautas - pagal sukauptas užsienio investicijas Lietuva šiuo metu yra paskutinėje vietoje Vidurio ir Rytų Europoje, energetinė nepriklausomybė, pagerėjęs užsienio prekybos balansas, sukurtos darbo vietos“, - teigė N.Mačiulis.

Lietuva tikisi iki 2020 metų pastatyti naują atominę elektrinę šalia 2009 metais uždarytos Ignalinos elektrinės. Teigiama, kad VAE projekto vertė dabartinėmis kainomis gali siekti iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų), o įskaitant prognozuojamas palūkanas, infliaciją bei investicijų vertės pokyčius dėl valiutų kursų svyravimo – apie 6,8 mlrd. eurų (23,5 mln. litų).



NAUJAUSI KOMENTARAI

JOO

JOO portretas
Pats Rudzkis irgi yra įtartinas, įdomu kas jam moka algą.

gebelsas

gebelsas portretas
visi pasisakantys pries sekmoku avantiuras yra kubiliaus priesai ir rusu agentai....

Geras straipsnis

Geras straipsnis portretas
Ar tapsime Naujaisiais Vasiukais? 2009 m. paskutinėmis valandomis atsisveikinome su Ignalinos atomine elektrine (IAE). Tai buvo viena didžiausių nesąmonių, padarytų po 1990 m. Autoritetingų specialistų tvirtinimu, po kapitalinio remonto ji saugiai galėjo dirbti dar 30 m. Vaizdžiai kalbant, papjovėme sveiką, daug pigaus ir gero pieno duodančią karvę. Mėsos iš tos karvės nebus – 20 m. brangiai pūdysime ir užkasime. Dabar melšime tik brangų ir ne tokį švarų užsienietišką pašarą ryjančias karves, o trūkstamą pieną, t. y., elektrą, brangiai pirksime iš kaimynų. Labiausiai nusivilti turėtų tie, kuriems sapnavosi atominis grybas virš Visagino, kurie svajojo, kad tas „monstras“ būtų kuo greičiau uždarytas ir džiūgavo, kai tai pagaliau įvyko. Dabar vietoj vienos atominės turėsime dvi iš abiejų Lietuvos pusių – Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, prie pat Lietuvos sienų. Jose bus ne po vieną, o po du ar net daugiau blokų. Ir nežinia, ar jos bus saugesnės. Jeigu būtų leista veikti abiem IAE blokams, niekas jų nebūtų statęs. Apie tai rašyta tiek Rusijos, tiek Baltarusijos spaudoje. Trečioji elektrinė iškils tolėliau – Lenkijoje. Nusigraužti nagus turėtų ir nuolat šaukiantys apie grėsmes ir priklausomybes nuo Rusijos. Didesnės priklausomybės, kokioje Lietuva atsidūrė dabar, seniai nebuvo. Giriamasi ES parama Lietuvai. Tik kam iš tikrųjų ta parama atitenka? Elektros energija pabrango 30%. Kadangi dujas ir trūkstamą elektrą perkame iš Rusijos ir Baltarusijos, ta ES parama ten ir nukeliauja. Tik jau ne iš paramą gaunančių ponų, o iš eilinių žmonių kišenių. Štai, ir visa "išmintinga“ politika... O gal toks ir buvo slaptas IAE uždarymo šauklių tikslas? Nusikalstamai neatsakingai įsipareigoję ES uždaryti atominę, įsimušėme kelis gėdingus įvarčius į savo vartus... Tų įvarčių savininkai dabar teisinasi, neva, į ES kitaip nebūtų priėmę. Būtų – ir dar kaip. Čekijos Prezidentas, ultimatyviai atsisakęs pasirašyti Lisabonos sutartį, išsikovojo visas Čekijai palankias nuolaidas. Lietuvoje drąsuolių tokiam žingsniui neatsirado. Guodžiamasi nežinia kada būsima nauja atomine jėgaine. Teneįsižeidžia šių projektų autoriai, bet man tai primena žinomo herojaus postringavimus apie pasaulinę šachmatų sostinę – Vasiukus. Bent jau „Laisvosios rinkos“ dėsnių dievintojai turėtų suprasti, jog mažai valstybei, atsidūrusiai tarp trijų galingų atominių elektrinių, nelogiška apie tai net galvoti. Ir be milijonus kainuojančių „galimybių studijų“ aišku, kad tokia elektrinė, dar projektuojant ir statant, pabrangtų 2-3 kartus, ir Lietuvai prireiktų milžiniškų investicijų. Jos gaminama energija būtų labai brangi ir visiškai nekonkurencinga. Siūlyčiau nešvaistyti pinigų visokioms „studijoms“, o naujos galingos atominės elektrinės idėjas, jeigu ne palaidoti, tai padėti į gilų stalčių geresniems laikams. Gal jų ir neprireiks, nes netoli tas laikas, kai atsiras saugūs nedideli reaktoriai, kuriuos bus galima pastatyti prie kiekvieno didesnio miesto. Juk seniai aišku, kad gigantomanijos laikų tolimo elektros perdavimo linijose iššvaistomi didžiuliai energijos kiekiai. Kur kas logiškiau būtų turėti elektrines prie didžiųjų vartotojų ir tiekti ją į pakraščius mažesniems. Prieš metus atviru laišku kreipiausi į tuometinius Lietuvos vadovus, siūlydamas imtis rimtų žygių, kad IAE nebūtų uždaryta. Išgirstas nebuvau. To ir nesitikėjau. Nesitikiu ir dabar, nors dar yra viena išeitis – kapitaliai suremontuoti ką tik uždarytą AE ir paleisti iš naujo, jeigu sveikas protas nugalėtų. Deja, naivu to tikėtis. Gal bent netapsime Naujaisiais Vasiukais ir nešvaistysime lėšų neperspektyvioms naujos galingos AE statybos idėjoms „studijuoti“? Tuo labiau, kad ir taip jau esame įklimpę į gilų skolų liūną. A. B., Vilnius. Vakarų Ekspresas, 2010-01-04.
VISI KOMENTARAI 22

Galerijos

Daugiau straipsnių