Vidutinis valdininko kabinetas – 2 kambarių buto dydžio

  • Teksto dydis:

Daugelis šalies valdininkų iki šiol dirba didžiuliuose kabinetuose, įrengtuose senuose ir brangaus išlaikymo reikalaujančiuose pastatuose. Turto bankui atlikus pirminę Valstybės turto informacinės paieškos sistemos duomenų inventorizaciją nustatyta, kad šiuo metu vienam valstybinės įstaigos darbuotojui apytiksliai tenka apie 50–60 kv. m. ploto. Tai yra įprasto 2 kambarių buto dydžio patalpos.

Privačiuose biuruose jis yra maždaug keturis kartus mažesnis – 15 kv. m.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) duomenimis, toks didelis vienam valdininkui tenkantis plotas susidaro dėl per didelių bendrųjų erdvių, koridorių, neekonomiškai išplanuotų kabinetinių sistemų. Daugelis objektų – sovietinės ar dar ankstesnės statybos, o tai lemia didesnius išlaikymo kaštus, kurie turi tendenciją kilti – pastatams senstant, vis daugiau reikia investuoti į jų remontą.

Teigiamų pokyčių būtų galima pasiekti greičiau, jei centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – Turto bankas – siektų prisitraukti daugiau kompetentingų specialistų.

LNTPA skaičiavimais, E energinio naudingumo klasei priskiriamų Vyriausybės rūmų šildymui, neskaičiuojant kitų išlaikymo kaštų ir būtino remonto, per metus išleidžiama apie 200 000 eurų, o vienam darbuotojui rūmuose tenka apie 70 kv. m. ploto. Dėl žemo Aplinkos ministerijos energinio efektyvumo per metus vien šildymui ir elektrai išleidžiama apie 400 000 eurų; vienam darbuotojui tenka apie 25 kv. m. ploto.

Siūlo galvoti ūkiškiau

Vydmantas Grigoravičius, advokatų kontoros „Cobalt“ advokatas pastebi, kad valstybinio NT valdymo efektyvinimas įmanomas pirmiausia esant atsakingam valstybės požiūriui.

„Jau laikas baigti specialiu teisiniu reguliavimu spręsti pačios valstybės nustatytų principų neatitinkantį NT eksploatavimą. Valstybei ir jos turto patikėtiniams reiktų imtis konkrečių priemonių efektyvumo didinimui. Didžioji dalis su tuo susijusių klausimų yra ekonominio pobūdžio ir supaprastintai matomi kaip papildomos išlaidos biudžetuose. Tačiau ar yra svarstomos alternatyvos realizuoti institucijų užimamus statinius  rinkos kainomis ir už gautas lėšas modernizuoti ar efektyvinti esamą nekilnojamąjį turtą? Valstybei reiktų pradėti galvoti ūkiškiau ir su savo turtu elgtis kaip su savo“, – mano V. Grigoravičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių