Vidurinioji klasė: suskaičiavo, kiek reikia uždirbti, kad į ją patektum

Vis tik gyventojų nuomone, ar žmogus gali laikyti save viduriniosios klasės atstovu, apsprendžia ne tik pajamos. Šiuo metu 35 proc. šalies gyventojų save laiko viduriniosios klasės atstovais.

„Gausi vidurinioji klasė atspindi šalies ekonominį pajėgumą – išsivysčiusiose Vakarų šalyse jai priskiriama 50-60 proc. gyventojų. Viduriniosios klasės atstovai dažniausiai gali be didelių sunkumų patenkinti savo būtinąsias reikmes ir kas mėnesį atsidėti pinigų taupymui, investavimui ar didesnę jų dalį skirti vartojimui. Nors Lietuvoje vidurinioji kasė dar nėra tokia gausi, kaip išsivysčiusiose šalyse, ji turi potencialo augti, nes į šalies į darbo rinką ateina jauna ir išsilavinusi karta, didėja investicijų srautai ir auga kvalifikuotų darbo vietų skaičius“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Pasak J. Cvilikienės, viduriniajai klasei Lietuvoje save dažniausiai priskiria išsilavinę, jauni (18-25 m.) ar vidutinio amžiaus (46-55 m.) šalies gyventojai. Be to, viduriniajai klasei save dažniau linkę priskirti vyrai (37 proc.) negu moterys (34 proc.) Tuo metu mažiausiai viduriniosios klasės atstovų yra tarp 56 metų ir vyresnės amžiaus grupės respondentų – tik 28 proc. šios amžiaus grupės žmonių priskiria save šiai klasei.

Remiantis tyrimo duomenimis, didžiausia dalis gyventojų (42 proc.) šiuo metu save laiko žemesnės viduriniosios klasės atstovais, o 15 proc. save priskiria prie nepasiturinčiųjų. Apie 8 proc. gyventojų teigia priklausantys aukštesnei viduriniajai klasei.

Nuosavas būstas ir santaupos

Lietuvos gyventojai viduriniajai klasei priskiria žmones, kurie per mėnesį gauna nuo 1 069 eurų pajamų, atskaičius mokesčius. Tuo metu viršutinė viduriniosios klasės atstovo pajamų riba – 1 980 eurų per mėnesį.

Pagal turto kriterijų maždaug trečdalis lietuvių drąsiai gali priskirti save viduriniajai klasei.

Anot „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, svarbu paminėti, kad viduriniosios klasės atstovus charakterizuoja ne tik jų pajamos. Dauguma (75 proc.) apklaustų gyventojų mano, kad šios klasės atstovai turi gyventi nuosavame būste, o 45 proc. – kad šios klasės atstovams turi likti pinigų atsidėti taupymui. Maždaug kas trečias apklaustasis teigė, kad viduriniosios klasės atstovai turi 3-6 mėnesių atlyginimams prilygstančias santaupas ir neturi skolų, išskyrus ilgalaikius įsipareigojimus.

„Šalies gyventojų nuomone, šios klasės atstovams būdingas tvirtas finansinis pagrindas – jie ne tik išsiskiria aukštesniu pajamų lygiu, bet yra sukaupę finansinį rezervą, taip pat kruopščiai vertina savo įsipareigojimus. Vidurinioji klasė pasižymi atsakinga ir racionalia finansine elgsena“, – teigia J. Cvilikienė.

Didėjant pajamoms − išlaidas pristabdyti

Pasak „Swedbank“ finansų ekspertės, dėl šalyje prognozuojamo tolesnio atlyginimų augimo, viduriniosios klasės gretos turi potencialo gausėti, tačiau tai priklausys ne tik nuo augančių pajamų.

„Išaugusio atlyginimo efektas gali būti trumpalaikis, nes gana greitai gali atsirasti naujų poreikių, kuriems galime išleisti papildomas pajamas, todėl išlaidas būtina kontroliuoti. Pirmasis dalykas, kuriuo reikėtų pasirūpinti išaugus pajamoms – tai peržiūrėti esamus įsipareigojimus, stengtis greičiau juos padengti ir pasistengti santaupoms atsidėti jau didesnę pajamų dalį“, – komentuoja J. Cvilikienė.

„Nors erdvės spontaniškumui vidurinioji klasė turi ir gali sau leisti savaitgalio išvyką į užsienį ar vakarienę gerame restorane, visgi šiai klasei save priskiriantys atstovai turėtų sugebėti žvelgti į ateitį. Tokioms išlaidoms, kaip naujo automobilio įsigijimas, būsto remontas ar mokestis už vaikų mokslus, jie turėtų ruoštis iš anksto. Galiausiai, jie turėtų iš anksto rūpintis ir papildomomis pajamomis senatvei − kaip rodo mūsų apklausos duomenys, pensinio amžiaus gyventojai save linkę rečiausiai priskirti viduriniajai klasei“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Ar nuomonė atitinka realybę?

Ir „Swedbank“ tyrimo rezultatai, ir įprasti viduriniosios klasės apibrėžimai rodo, kad ją apibūdina ne tik pajamos, bet ir gyvenimo būdas bei turtas. Pagal du iš trijų kriterijų, bent trečdalis lietuvių iš tiesų gali sakyti priklausantys viduriniajai klasei.

„Praėjusiais metais beveik trečdalis lietuvių atostogavo užsienyje – tai yra dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį. Per pastaruosius metus 43 proc. gyventojų lankėsi kultūriniuose renginiuose – teatre, koncerte ar operoje – ir tai yra vienas iš aukščiausių rodiklių ES. Toks gyvenimo būdas yra vienas iš viduriniosios klasės požymių“, − sako „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak N. Mačiulio, pagal turto kriterijų maždaug trečdalis lietuvių drąsiai gali priskirti save viduriniajai klasei. Apie 39 proc. suaugusiųjų turi ne senesnį nei 10 metų automobilį, o 29 procentai gyventojų turi 2000 ar daugiau eurų finansinio turto – tai prilygsta bent trims vidutiniams atlyginimams. Dar 9 proc. gyventojų finansinis turtas svyruoja tarp 1000 ir 2000 eurų. Net 90 proc. lietuvių teigia gyvenantys nuosavame būste. Tiesa, ekonomisto nuomone, nemaža dalis gyventojų gyvena nekokybiškame būste ir nėra patenkinti jo kokybe. Pavyzdžiui, net 14 proc. gyventojų naudojasi lauko tualetu.

Pajamos – silpnoji vieta

„Galiausiai, vertinant tik pagal pajamų kriterijų, Lietuvos vidurinioji klasė yra šiek tiek skurdesnė. Daugiau nei 1300 eurų per mėnesį prieš mokesčius uždirba tik 14 proc. dirbančiųjų. Tiesa, galima pasidžiaugti, kad tiek uždirbančiųjų nuo 2010 metų išaugo beveik trigubai. Vertinant visas pajamas, ši dalis būtų dar mažesnė, nes pensijas ir kitas socialines išmokas gaunančių asmenų pajamos viduriniosios klasės kartelės nesiekia“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

Pasak jo, vis tik apklausos rezultatai, rodantys, jog 35 proc. gyventojų priskiria save viduriniajai klasei, nors didelė dalis neuždirba 1069 eurų, atskleidžia, kad gyventojai vertina ne tik pajamas, bet ir turtą, bei, ypač, gyvenimo būdą. Net ir gaunant kelis tūkstančius eurų per mėnesį, galima neįvertinti savo galimybių, prisiimti perteklinių finansinių įsipareigojimų ir gyventi gana skurdžiai.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu 2018 m. vasario mėn. atlikto bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo tikslinė auditorija: Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 m. amžiaus, apklausti 1006 respondentai.