Viceministras: finansinių sandorių mokestis reikalaus ilgų diskusijų

Europos Sąjungoje (ES) siūlomas įvestas finansinių sandorių mokestis bus viena svarbiausių temų Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai šių metų antrąjį pusmetį, sako finansų viceministras.

Po susitikimo su britų bankininkais Algimantas Rimkūnas ketvirtadienį teigė, kad diskusijos dėl tokio mokesčio įvedimo gali trukti nemažai laiko.

„Tai klausimas, kuris tikrai nebus išspręstas per vieną dieną ir nebus išspręstas per pusmetį“, - sakė viceministras.

Tai viceministras BNS teigė po finansų ministro Rimanto Šadžiaus susitikimo su Britanijos bankininkų asociacijos vadovu Anthony Brownu (Antoniu Braunu) ir jos atstovais. Susitikime dalyvavo „JPMorgan Chase“, „Citi“, „Barlcays“, „Royal Bank of Scotland“, „Bank of America“, „Merril Lynch“, „Nationwide“ ir „Deutche Bank“ bankų atstovai.

Pasak A. Rimkūno, britų bankininkus domino Lietuvos prioritetai kuriant bankinę sąjungą.

„Ant Lietuvos pirmininkavo darbo stalo atsiduria labai svarbūs ir jautrūs bankų sektoriui klausimai. Atvykstantys bankininkai stengiasi išsiaiškinti, kokius prioritetus Lietuva teiks savo pirmininkavimo metu, kaip mato vieną ar kitą klausimą, kaip jį bandys išspręsti, o galbūt nespręsti ir palikti kitoms pirmininkaujančioms valstybėms ir panašiai. Svarbiausi klausimai, kuriuos domino mūsų svečius, buvo susiję su bankų sąjunga, su bankų gelbėjimo taip vadinama direktyva, kuri yra dabar derinama. Juos taip pat domino pasiūlymai, kurie dabar cirkuliuoja ES erdvėje, skirti, pavyzdžiui, finansinių transakcijų apmokestinimui“ , - BNS sakė finansų viceministras.

Pasak jo, britų bankininkai didelio entuziazmo dėl siūlomo finansinių sandorių mokesčio nerodo.

„Jie didelio entuziazmo nerodo, savaime suprantama. Bando įrodyti ir sakyti, kad tai bus bus kenksminga bankų sistemos vystymuisi, kad tai smukdys (veiklą - BNS), kad tai, tarkime, sumažins konkurencingumą bankų, kurie bus apmokestinti. Ministro atsakymas buvo vienareikšmis, - kad klausimas nėra paprastas, kad, ko gero, yra akivaizdi logika, kad toks mokestis turėtų atsirasti. Bet, ko gero, galutinis sprendimas pareikalaus ilgų diskusijų ir bendro politinio sutarimo“, - kalbėjo A. Rimkūnas.

Anot finansų viceministro, Lietuvos pozicija dėl finansinių sandorių mokesčio priklausys nuo politinio sutarimo ir nuo to, kokia bus padėtis, kai Lietuva perims pirmininkavimą iš Airijos.

A. Rimkūno teigimu, Lietuva turi nedidelį bankinį sektorių, todėl jeigu toks mokestis būtų įvestas, tai pajamos, gautos iš jo, būtų nedidelės ir siektų maždaug 6-10 mln. litų.

Didžioji Britanija balandžio pabaigoje paskelbė, kad mokestį Londonas skųs Europos Teisingumo Teismui, nes jis nesąžiningai paveiktų mokesčio nenorinčias valstybes.

Finansinių sandorių mokesčio rėmėjai jį vadina geru būdu finansų sektorių priversti grąžinti skolą už krizės metu šiam sektoriui suteiktą paramą. Įvedus šį mokestį, sandoriams su obligacijomis ir akcijomis būtų taikomas 0,1 proc. mokestis, o sandoriams su finansinėmis išvestinėmis priemonėmis – 0,01 proc. mokestis.

Europos Komisija teigia, kad mokestis padėtų kasmet surinkti 30-35 milijardus eurų pajamų.

Lietuva ES Tarybai pirmininkaus šešis mėnesius nuo liepos 1 dienos.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių