Verslas: savivaldybės turi būti atviros investicijoms, o ne jų bijoti

Ir rekomenduoja kuo skubiau priimti įstatymo pataisas, kurios ribotų savivaldybių veto teisę svarstant poveikio aplinkai vertinimo klausimus.

„Tenka apgailestauti, kad užuot rūpinusios investicijų pritraukimu, savivaldybės bando jas stabdyti. Konkrečiai šią problemą būtų galima išspręsti priėmus Seime svarstomą ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektą, kuriame atsisakoma savivaldybės veto teisės stabdant poveikio aplinkai vertinimo procesą pirminiame jo etape. Tačiau tai politinis sprendimas, kadangi savivaldybių merai nori išlaikyti veto teisę ir Seime dėl to vyksta diskusijos“, – sakė K. Navickas, susitikime su verslo organizacijų atstovais, kuriame buvo aptartas ir natrio hidroksido įmonės steigimo Kėdainiuose klausimas.

Savivaldybės daug kalba apie būtinybę pritraukti naujas investicijas. Tačiau kai pas juos ateina verslas ir pasiūlo investuoti lėšas ar sukurti naujas darbo vietas – savivaldybės ima išsigalvoti nepagrįstų kliūčių ir baimių.

„Iš esmės diskusijų nebuvo, nes susidūrėme su išankstiniu priešišku nusistatymu. Pristačius projektą buvo užduoti su projektų nesusiję klausimai apie kvapus, sergamumą piktybiniais navikais, galiausiai buvome tiesiog išprašyti iš salės, nors tarybos posėdžiai yra vieši. Planuojame diegti inovatyvią gamybos įrangą, ne senesnę nei 2–3 metai, tad technologijos bus vienos naujausių pasaulyje. Tai bus saugi gamyba ir į aplinką nebus išmetami teršalai, kurie bus kaupiami rezervuaruose ir vėl panaudojami tam, kad būtų gaunamos kitos medžiagos“, – teigė Alina Adomaitytė, investicinį projektą planuojančios įgyvendinti UAB „Visolis“ vadovė.

Pasak A. Adomaitytės, investuotojai pasirinko Kėdainių LEZ'ą dėl patrauklios geografinės padėties. Tokia veikla užsiimančios kitos įmonės Lietuvoje nėra, artimiausia natrio šarmo gamykla yra Lenkijoje, o poreikis natrio šarmui pastaruoju metu yra išaugęs.

„Regionai susiduria su dideliais migracijos iššūkiais, bedarbyste, savivaldybės daug kalba apie būtinybę pritraukti naujas investicijas. Tačiau kai pas juos ateina verslas ir pasiūlo investuoti lėšas ar sukurti naujas darbo vietas – savivaldybės ima išsigalvoti nepagrįstų kliūčių ir baimių“, – apgailestavo Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Ministras sutiko, kad šiuo klausimu reikia inicijuoti diskusijas su meru, į jas įtraukiant kuo platesnį ratą dalyvių ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūrą „Investuok Lietuvoje“.

Romas Apulskis, Legalaus verslo aljanso vadovas, klausė ar ministerija planuoja didinti sąvartynų mokestį, kas atitinkamai brangintų ir atliekų rūšiavimo mokestį gyventojams.

„Jei iš atliekų rūšiavimo sistemos atskirsime stiklą, kurio rūšiavimas yra pelningas, tai gausime dar vieną pabrangimą vartotojams. Ar tikrai buvo į viską atsižvelgta, įvertinant ir planus didinti savivaldybių mokesčius“, – klausė R. Apulskis.

„Savivaldybių taršos mokestis buvo nepagrįstai sumažintas iki 5 eurų, pagal mūsų paskaičiavimus jis turi siekti 27 eurus, bet greičiausiai bus sutarimas tik dėl 20 eurų. Kita problema, kad turime 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų, kurių veiklos efektyvumas yra netinkamas, tačiau kažką keisti buvo bijoma dėl grėsmės, kad tokiu atveju teks grąžinti Europos Sąjungos finansavimą. Kaip spręsti šią situaciją, svarstysime dar šiais metais“, – atsakė aplinkos ministras.

V. Sutkus pabrėžė, kad verslas teigiamai įvertino Aplinkos ministerijos pasiūlymą sumažinti urėdijų skaičių, kas užtikrintų didesnį šio sektoriaus efektyvumą ir skaidrumą.

„Valstybinių miškų valdymo konsolidavimas užtikrintų ilgalaikį valstybinio miškų ūkio sektoriaus ekonominį stabilumą, kartu leistų padidinti skaidrumą ir efektyvumą, kuris dabar yra nepakankamas“, – sakė LVK prezidentas.

Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis domėjosi, ar ministerija planuoja atsisakyti 5 proc. mokesčio, kuris taikomas privačių miškų savininkams, nuo visų pajamų už parduotą žaliavą. Buvo pastebėta, kad toks mokestis (vienintelis toks visoje ES) ne tik žlugdo vietos miško augintojus, bet ir sumažino įmokas į biudžetą, kadangi ženkliai sumažėjo ūkinės veiklos apimtys.

Aplinkos ministras K. Navickas pripažino, kad šis mokestis yra ydingas, tačiau Finansų ministerija atmetė pasiūlymą jį panaikinti, todėl šiuo metu svarstomi kiti galimi sprendimai, kurie galėtų pakeisti šį mokestį. Tačiau visiškai tokio mokesčio neketinama atsisakyti.

K. Navickas įvardijo ir kitas Aplinkos ministerijos iniciatyvas, kurias planuojama įgyvendinti, tai administracinės naštos mažinimas. Bus atliekamas pavaldžių institucijų duomenų bazių auditas, kurias norima apjungti į vieningą nacionalinį duomenų centrą į kurį sueis visų valstybės institucijų duomenys, tai palengvintų reikiamos informacijos suteikimą ir mažintų administracinę naštą.

Pavasario sesijoje planuojama svarstyti Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo naują redakciją, nes „Investuok Lietuvoje“ ir Ūkio ministerija rekomenduoja trumpinti vertinimo terminus, Aplinkos ministerija tam iš esmės pritaria. Tačiau daug diskusijų laukiama dėl savivaldybių veto teisės panaikinimo, kuris yra dabartiniame įstatyme.