Verslas rankos valstybei neišties?

Lietuvai dalyvauti pasaulinėje parodoje "Expo" pinigų stinganti Vyriausybė bandys apeliuoti į šalies verslininkų kišenes. Tačiau šiam projektui pritraukti daug privačių lėšų vargu ar pavyks.

Prašys pagalbos

Kas dvejus metus rengiama pasaulinė paroda "Expo" 2015-aisiais vyks Italijos Milano mieste. Skaičiuojama, jog norint, kad šioje parodoje dalyvautų ir Lietuva, reikėtų skirti keliolika milijonų litų. Tačiau bent kol kas Vyriausybė sunkiai randa lėšų.

Vakar vykusiame Ministrų kabineto pasitarime buvo nuspręsta, kad Lietuvos dalyvavimą pasaulinėje parodoje "Expo 2015" Milane bus bandoma finansuoti ne tik valstybės, bet ir privačiomis lėšomis.

"Nusprendėme, kad dalyvauti Lietuvai būtina, tačiau klausimas – iš kur gauti finansavimą. Matyt, ieškosime ne tik valstybės išteklių, bet bandysime ieškoti ir privačių įmonių, kurioms iš tikrųjų Lietuvos dalyvavimas tokiose parodose bei papildomos galimybės parodyti Lietuvos ūkio pranašumus turėtų būti labai naudingos", – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Pasak jo, kol kas neaišku, kiek Lietuvai reikės pinigų dalyvauti parodoje. Ministras teigė, jog bus kviečiamos įvairios bendrovės.

"Šiandien buvo nuspręsta, kad šitame pasiruošimo darbe dalyvaus šešios ar septynios ministerijos, visos, kurioms priklauso pagal jų profilį, – nuo Žemės ūkio pradedant ir baigiant Užsienio reikalų ministerija. Ir kiekviena ministerija bandys iš savo sričių pritraukti privačius ūkio subjektus, veikiančius šitose srityse. Suvilioti ir papildomomis galimybėmis eksponuoti savo galimybes bei savo produkciją", – teigė finansų ministras.

Anot jo, šiuo metu neaišku, kokią dalį lėšų galėtų skirti verslas: "Šiandien tai pasakyti itin sunku. Šiandien apsisprendimas yra tik tai, kad dalyvaujam."

Daug naudos nėra

Verslo atstovai abejoja Vyriausybės užmojais. Jų teigimu, šiek tiek verslo pritraukti gal ir pavyks, bet pinigų iš šio šaltinio tikrai nebus daug. Visų pirma dėl to, kad "Expo" nėra ta paroda, iš kurios verslininkai gautų apčiuopiamos naudos.

"Gal ir prisidės įmonės, kurioms svarbu būti matomoms kaip mecenatėms, tačiau milijonų čia tikrai nebus", – dienraščiui teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių departamento direktorius Aurelijus Ušeckas.

Jo manymu, Lietuvos dalyvavimą parėmęs verslas gautų šiek tiek dėmesio ir paminėjimų viešojoje erdvėje Lietuvoje, tačiau jokių naujų eksporto rinkų "Expo" neatvertų ir naudos neduotų, nes šioje parodoje prisistato ne bendrovės, o valstybės.

"Iš savo patirties ankstesnėse "Expo" parodose galiu tiesiai pasakyti, kad didelio verslo ten nėra", – nukirto A.Ušeckas.

Sklypas jau pasiūlytas

Pristatyti mūsų šalį šioje parodoje Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms pavesta jau prieš dvejus metus, tačiau finansavimas tam iki šiol nenumatytas.

Parodoje iš viso dalyvauti ketina apie 130 valstybių. Septyniasdešimčiai valstybių, kurių daugumą sudaro besivystančios šalys, parodos organizatoriai ekspozicijas siūlo įsirengti teminiuose paviljonuose, dar 60 valstybių statysis atskirus paviljonus.

Dėl didelių neįrengto ploto nuomos kainų (500 kvadratinių metrų – 4 mln. litų) ir kaimynystės su besivystančiomis šalimis, kurioms plotas suteikiamas nemokamai, paviljonus šioje parodoje statysis dauguma Europos valstybių, tarp jų ir šalys kaimynės.

Estija dalyvauti parodoje jau skyrė 12,8 mln. litų, Latvija – apie 20 mln. litų. Lietuvai, kaip ir Latvijai, pasiūlytas 11,5 aro žemės sklypas, kurio pusę galima užstatyti ekspozicijai reikalingais statiniais.

Preliminariais skaičiavimais, pastatyti paviljoną ir įrengti sklypą kainuotų apie 6,9 mln. litų. Kitų lėšų reikia ekspozicijai, kultūrinei programai ir paviljono eksploatacijai. Dalyvavimas pasaulinėje parodoje 2000 m. Vokietijoje Lietuvai kainavo 20 mln. litų, 2005 m. Japonijoje – 10,6 mln. litų, 2010 m. Kinijoje – 11,2 mln. litų. Latvija ir Estija išleido panašiai. Lietuvos paviljoną Japonijoje aplankė 2 mln., o Kinijoje – 6 mln. žmonių.

Anot Aplinkos ministerijos, mūsų šalis šioje pasaulinėje parodoje numato pristatyti labai kokybiškus ir paklausius tarptautinėje rinkoje maisto gaminius, modernias maisto perdirbimo pramonės technologijas, išvystytą žemės ūkį, mokslo pasiekimus ir turtingas kultūros tradicijas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių