Verslas nenori atsisakyti dalies mokesčių lengvatų

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigiamai vertina Finansų ministerijos mokestinius pasiūlymus, kuriais būtų didinamos skurdžiai gyvenančių gyventojų pajamos, tačiau nenori atsakyti dalies šiuo metu verslui taikomų mokestinių lengvatų.

29 verslo asociacijas ir 3,5 tūkst. įmonių vienijanti organizacija nepritaria, kad būtų didinamas dyzelino akcizas, siūlo nenaikinti nulinio pelno mokesčio tarifo socialinėms įmonėms bei pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešbučių paslaugoms, taip pat kritiškai vertina pasiūlymą progresiškai apmokestinti gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą.

Palaiko skurdą mažinančias priemones

LVK prezidento Valdo Sutkaus teigimu, Finansų ministerijos parengtas planas leidžia tikėtis pozityvių permainų mažinant skurdą ir didinant paramą vaikus auginančioms šeimoms. Anot jo, šie siūlymai palengvintų mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams.

„Dalis pateiktų siūlymų tikrai reikalingi, juos vertiname pozityviai – tai ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) bei išmokų už vaikus didinimas, ir siūlymas darbdavio socialinio draudimo įmokoms nustatyti minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio „grindis“. Prie šešėlinės ekonomikos masto mažinimo prisidėtų siūlomas NPD įvedimas socialinio draudimo įmokoms“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė teigė V.Sutkus.

Pasak jo, siūlymas mokėti „Sodros“ įmokas nuo ne mažesnio kaip MMA dydžio leistų išvengti piktnaudžiavimų, kai žmogus yra įdarbinamas vos 0,1 etato, o atlyginimas jam yra išmokamas kitais būdais.

„Manome, kad bent jau nuo MMA įmokas tikrai reikėtų sumokėti, kad „Sodros“ biudžeta nebūtų tokiu būdu naikinamas. Manome, kad tai racionalus pasiūlymas“, - tvirtino V.Sutkus.

LVK mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo teigimu, konfederacija remia „Sodoros“ įmokų grindis, bet jos turėtų būti taikomos ne visoms darbo vietoms, kuriose dirba konkretus žmogus, kaip numatyta Finansų ministerijos pasiūlyme, o tik vienai jo darbovietei.

„Jeigu tikslas yra įtraukti žmones į „Sodros“ sistemą, tai vienoje darbo vietoje jis turėtų susimokėti („Sodros“ įmokas nuo MMA - BNS), na, o jeigu jis turi dar dvi ar tris darbo vietas, jose galėtų turėti tokius santykus (mažesnes nei nuo MMA „Sodros“ įmokas - BNS). Kad nebūtų direktorių, kurie apskritai negauna atlyginimo, o gyvena tik iš kapitalo prieaugio“, - aiškino M.Dubnikovas.

Pasak V.Sutkaus, darbovietę, kurioje „Sodros“ įmokos būtų mokamos nuo ne mažesnės kaip MMA sumos, galėtų pasirinkti pats darbuotojas.

LVK taip pat palaiko Vyriausybės norą peržiūrėti verslo liudijimų veiklos rūšis, nes dabar veikianti sistema nors ir naudinga, tačiau nebūtinai pati efektyviausia. Taip pat pradedančius savo verslą veikti skaidriai motyvuotų individualios veiklos apmokestinimas, susietas su per metus gaunamo pelno dydžiu, o vardan sąžiningos konkurencijos remiama idėja žemės ūkio įmonių pelną ir žemdirbių pajamas apmokestinti bendra tvarka.

„Mes manome, kad žemės ūkis yra taip pat verslas ir jam turi būti taikomos tos pačios sąlygos kaip ir kitoms verslo rūšims, todėl naikinti lengvatas žemės ūkiui būtų logiška. Siekiant pažangos, valstybei būtų tikslinga remti aukštą pridėtinę vertę kuriantį verslą, skatinti inovacijas, todėl lengvatos žemės ūkiui yra daugiau praeities etapas“, - sakė V.Sutkus.

Keltų problemų kai kuriems ekonomikos sektoriams

LVK skeptiškai vertina siūlymą didinti akcizo tarifą dyzelinui, naikinti 0 proc. pelno mokesčio tarifo socialinėms įmonėms, taip pat įvesti gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto progresinį apmokestinimą.

„Dyzelinio kuro tarifo didinimas didintų verslo kaštus, taip pat mokestinę naštą visiems šalies gyventojams (...) Mes manome, kad šiandien nėra laikas tą daryti, tai ypatingai didintų kaštus logistikoms įmonėms, kurių verslai Lietuvai yra labai svarbūs. Logistika yra viena iš trijų didžiausių eksporto sričių Lietuvoje, mes esame labai konkurencingi Europoje ir tą mums reikia išlaikyti“, - tvirtino V.Sutkus.

Pasak jo, nulinio pelno mokesčio tarifo socialinėms įmonėms panaikinimas siūlomas skubotai, nes trūksta analizės ir aiškumo, kokias pasekmes tai turės socialinėms įmonėms bei jų įdarbinamų neįgaliųjų integracijai.

Mes turbūt kol kas nesame Venecija, kur reikia riboti turistų skaičių, mums reikia skatinti turizmą. Nepamirškime, kad apgyvendinimo paslaugos, nors ir yra vidaus vartojimo, yra pagrinde teikiamos užsieniečiams, tai yra mūsų eksporto prekė.

„Šis siūlymas skamba pakankamai skubotai ir nubraukia tuos socialinių įmonių teikiamus privalumus, kurie ypač reikalingi neįgaliųjų integracijai į darbo rinka (....) Mes esame įsitikinę, kad socialinis verslas yra prasmingas, socialinės įmonės turėtų gauti tam tikrų lengvatų (...) Reikia suprasti, kad jeigu įmonė įdarbina neįgaliuosius, jų darbo vietos sąnaudos yra daug didesnės nei paprastų žmonių“, - teigė V.Sutkus.

Anot jo, pasiūlymą progresiškai apmokestinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą LVK siūlo reikšmingai koreguoti - mokesčio netaikyti vienam būstui, kuriame asmuo deklaravęs gyvenamąją vietą, nepriklausomai nuo turto vertės. Visam kitam gyventojų nekilnojamam turtui siūloma taikyti 0,5 proc. tarifą.

„Yra daug žmonių ir šeimų, kuriems istoriškai taip susiklostė, kad jie gyvena Vilniaus ar Kauno centre. Įsivaizduokite, jeigu būtų 1 proc. nekilnojamojo turto mokestis nuo buto miesto centre, kuriame gyvena senutė pensininkė. Tai valdžia tiesiog šituos pensininkus išmestų iš jų būstų, mes taip ir vadiname - pensininkų iškraustymas iš miestų centrų“, - sakė V.Sutkus.

Anot M.Dubnikovo, Lietuvoje yra labai daug įšaldyto kapitalo, didelė jo dalis tenka būtent nekilnojamajam turtui, todėl šio turto, išskyrus pirmąjį būstą, apmokestinimas leistų išjundinti rinką ir efektyviau panaudoti šį turtą bei padėtų išlyginti jo kainų svyravimus.

„Jei mes pažiūrėsime kiek tame pačiame Vilniaus senamiestyje yra nenaudojamo nekilnojamojo turto, kuris nedalyvauja ekonomikoje ir nesukuria pridėtinės vertės. Toks mokestis iš esmės priverstų nekilnojamojo turto savininkus apsvarstyti, ar jiems to turto apskritai reikia. Ir jei reikia, kaip tuomet galima jį įdarbinti – išnuomoti, įrengti patalpas ir sukurti pridėtinę vertę“, - aiškino M.Dubnikovas.

PVM lengvata viešbučiams, NT lengvata privačioms sveikatos įstaigoms turi likti

LVK taip pat nepritaria siūlymui atsisakyti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymo viešbučių bei kitų asmenų teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms ir apmokestinti jas PVM bendra tvarka - 21 proc. tarifu.

„Pastarasis siūlymas iškreipia apgyvendinimo sektoriaus konkurencinę aplinką ir mažina visą Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą su kaimyninėmis šalimis. Padidintas PVM tarifas lems didesnę paslaugos kainą ir labai sumažins sektoriaus konkurencingumą, pablogins investicinę aplinką apgyvendinimo sektoriuje ir jau vykdomų investicinių projektų gyvybingumą“, - aiškino V.Sutkus.

Anot jo, kadangi kaimyninėse šalyse taikomas lengvatinis viešbučių tarifas, PVM padidinimas jiems mažins turistų srautus, nes kelionių organizatoriai tiesiog trumpins apgyvendinimo laiką Lietuvoje.

„Mes turbūt kol kas nesame Venecija, kur reikia riboti turistų skaičių, mums reikia skartinti turizmą. Nepamirškime, kad apgyvendinimo paslaugos, nors ir yra vidaus vartojimo, yra pagrinde teikiamos užsieniečiams, tai yra mūsų eksporto prekė, o tiek mes, tiek Vyriausybė visą laiką pasisako už eksporto skatinimą. Tuo metu naikindami lengvatą, mes šio eksporto situaciją pablogintume“, - tvirtino V.Sutkus.

Su papildomais sunkumais, anot V.Sutkaus, susidurtų ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos, jei būtų nuspręsta panaikinti jų nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą.

„Šiam siūlymui pritarti negalime, todėl, kad tuomet privačios sveikatos priežiūros įstaigos būtų akivaizdžiai diskriminuojamos ir patirtų papildomų sąnaudų, nes privalėtų mokėti mokestį, kuris netaikomas viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms. Tokiu būdu būtų sudarytos nelygiavertės veiklos sąlygos tam tikrų grupių ūkio subjektams bei maža to, pažeidžiamos Konkurencijos įstatymo nuostatos“, – sakė V.Sutkus.

„Sodros“ įmokų lubos galėtų būti žemesnės

LVK pritaria siūlymai įvesti „Sodros“ įmokų lubas, taip pat taikyti pelno mokesčio atostogas pradedančiajam smulkiam verslui. Tiesa, anot V.Sutkaus, „Sodros“ lubos galėtų būti žemesnės, o atostogos - ilgesnės.

„Vienerių metų mokestinsi atostogos yra gerai, bet toks terminas dar neleidžia įmonei pilnai įsibėgėti, atsistoti ant kojų ir pradėti normaliai dirbti (...) Manome, kad galbūt reikėtų išplėsti šias mokestines atostogas iki trejų metų. Tai skatintų verslo plėtrą, naujų įmonių, startuolių kūrimąsi“, - aiškino V.Sutkus.

Pasak M.Dubnikovo, naujai įsisteigusios įmonės per pirmuosius veiklos metus retai uždirba pelno, todėl vienerių metų lengvata realiai neduotų naudos.

V.Sutkus teigiamai vertino, kad atsirado politinė valia įvesti „Sodros“ įmokų lubas, tačiau siūlomas jų dydis - 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus, yra „nerealus dydis“.

„Mažai yra tokias pajamas gaunančių žmonių, kurie patektų (po šiuo reguliavimu - BNS). Mes manome, kad protingas „Sodros“ lubų nustatymas leistų išplėsti bazę žmonių, kurie gauna didesnius nei vidutinius atlyginimus. Manome, kad šias lubas reikėtų nuleisti iki 60 vidutinių užmokesčių per metus“, - sakė V.Sutkus.

LVK taip pat siūlome svarstyti galimybę naikinti pelno mokestį reinvestuojamam pelnui, kaip tai daro Estija ir ketina daryti Latvija bei spartinti PVM grąžinimą nuo didesnių sandorių, nes ištęsiant šį procesą verslas tiesiog netenka apyvartinių lėšų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių