- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kylančios energetikos kainos, trūkinėjančios tiekimo grandinės, karas Ukrainoje – tai tik dalis iššūkių, tenkančių verslui. Ką daryti Lietuvos verslininkams ir kaip išgyventi tiems, kurių verslas buvo glaudžiai susijęs su Rusija ar Baltarusija?
LNK pokalbis – su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi.
– Vidmantai, kaip sekasi verslui persiorientuoti iš Rytų rinkų ir ieškoti naujų partnerių Vakaruose?
– Kas liečia eksportą, tai galiu pasakyti, kad ir po 2014-ųjų pardavimai į Baltarusiją ir Rusiją nebuvo labai aktyvūs. Daugiausiai mes buvome saistomi žaliavų užpirkimais (metalai, mediena).
Prieš metus ir naftos produktai atvykdavo iš tų šalių. Dabar Lietuva persiorientavusi. Pagrindinės problemos išlieka su metalo ir medžio žaliavomis. Persiorientuoti dėl eksporto didelių problemų nėra, nes originalių lietuviškų produktų kiekis bendrame Lietuvos eksporto balanse sudarė apie porą procentų. Taigi, ženklių sukrėtimų nebus.
Kalbant apie reeksportą, Lietuva buvo ta šalis, kuri reeksportuodavo į Baltarusiją ir Rusiją daugelį dalykų ir čia jau tos apimtys buvo didesnės – apie 12-14 proc.
Kas liečia naujas rinkas į vakarų Europos Sąjungos (ES) šalis, Lietuva pagrinde į jas ir eksportuoja. ES mums yra prekybos partneris numeris vienas (konkrečiau – Vokietija, Skandinavija, centrinė Europa); dar – Amerika.
Lietuvos pramonės konfederacijos nariai dabar žymiai intensyviau žiūri ir bando ieškoti tų saugesnių rinkų JAV, be abejo, žvalgomės ir į Aziją. Turiu omeny aplink esančias šalis, kurios daugeliu atveju turi savo išvystytą pramonės infrastruktūrą ir daug gamybos žaliavų. Pavyzdžiui, Vietnamas yra šalis, gaminanti labai daug metalo ir stiklo, todėl galėtų pakeisti tokias šalis kaip Rusija ir Baltarusija. O šalia esantis Tailandas stiprus plastikų pramone.
Taigi, tikėkimės, kad palaipsniui eidami į šias rinkas surasime ir tiekimo, ir galimos realizacijos būdus.
– O kokį potencialą matote Pietų Amerikoje ir Afrikoje?
– Būsiu atviras – Pietų Amerikoje kol kas nematome didelių perspektyvų. Jeigu kalbėtume apie Afriką, turime problemų su apmokėjimu. Todėl mes prašome ES suteikti tam tikras atsiskaitymo garantijas už pateiktas prekes. Jeigu tokios garantijos atsirastų, Afrika būtų mūsų prioritetuose.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kaip manote, ar Lietuvos verslas kada nors sugrįš į Rusiją ir Baltarusiją? Jei taip, kokios tuomet turėt būti sąlygos?
– Manau, mes visi suprantame, kad rytų kryptis greitai neatsidarys, o pagrindinė sąlyga turėtų būti demokratinė valstybė. Šiandien matome, kad toliau dirbti Baltarusijoje ar Rusijoje nepriklausomiems verslams – sudėtinga ir pavojinga.
Taigi, kad kažkas pasikeistų, turėtų keistis ir centrinė valdžia, požiūris, o pati šalis tapti demokratiška.
– Šiandien daug kalbų apie problemas, strigimus, iššūkius versle. Tačiau pasigirsta kalbų, kad tokios krizės kažkam gali išeiti į naudą. Gal jūs įžvelgiate, kokiems?
– Pirmiausia, visai Lietuvos ekonomikai reikėtų gaminti galutinį produktą, kurį galime parduoti galutiniam vartotojui. Šiandien po mūsų konfederacijos vėliava – 4000 įmonių, tad, suprantama, labai sunku atsakyti už kiekvieną. Atsižvelgiant į bendrus skaičius, šiandien mes visgi dirbame apdirbamojoje pramonėje ir mūsų pridėtinė vertė yra vidutinė arba žema.
Taigi, pagrindinis mūsų noras – gaminti galutinį produktą kiek įmanoma Lietuvoje ir parduoti jį galutiniam vartotojui. Šitaip visa pridėtinė vertė liktų mūsų šalyje. Tai skatintų ir mūsų, kaip gamintojų, didesnę nepriklausomybę. To mes ir siekiame.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...