Verslą smaugia viešojo sektoriaus kilpa?

Siūlo Kauno pavyzdį

Uostamiesčio verslo sluoksniuose aktyviai diskutuojama, ką daryti, kad regionas ir Klaipėdos miestas jei ne klestėtų, tai bent išliktų ir susigrąžintų ne tik į užsienį išvykusius gyventojus, bet ir pritrauktų darbuotojų iš kitų regionų ir taptų patrauklus verslui bei darbuotojams.

Anot Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotojos Vidos Kažuro, jau dabar akivaizdu, jog viešasis sektorius Klaipėdoje yra per didelis, kad verslas jį pajėgtų išlaikyti.

Esą vien savivaldybėje dabar dirba puspenkto šimto žmonių, neskaičiuojant viešųjų įstaigų darbuotojų, kurių pajėgas būtų galima sujungti, mažinant išlaidas.

Pažvelgus į statistiką, matyti, kad Kaunas jau tapo traukos centru po to, kai pasikeitė miesto savivaldybės politika.

"Kaunas juda reikiama kryptimi, ir tai akivaizdu. Ten savivaldybėje sumažinta 120 etatų. Tauragė juda, nors pasikeitė labai nedaug – tik požiūris į verslą. Klaipėdoje labai daug tikimasi iš ekonominės plėtros strategijos, nors tas ketinimų protokolas buvo pasirašytas prieš pusantrų metų. Kol kas vyksta tik popieriniai darbai, ką daryti, kad išbristume iš ekonominės duobės", – pastebėjo V.Kažuro.

Siūlė mažinti klerkų skaičių

Esą Lietuvoje ne itin daug tokių žmonių, kurie drįsta imtis iniciatyvos ir nelaukia, kol kas nors ką atneš ant lėkštutės.

Būti verslininku šiais laikais nėra paprasta, nes tie žmonės rizikuoja savo pinigais ir savo turtu. Ne viešomis ar kažkieno lėšomis, o – savo.

Ir jei tokiam žmogui nesiseka, niekas nedega noru pasidalyti jo nuostoliais. O būtent šie žmonės svaria dalimi prisideda prie šalies bei miesto biudžeto.

"Klaipėdoje situacija kitokia nei Kaune ar Tauragėje. Čia nuostata tokia, kad biudžetas surenkamas, ir savivaldybė gyvena ramiai. O kas bus, kai jo nebesurinks? Mano žiniomis, uostamiesčio verslininkai ne kartą kreipėsi į savivaldybės administraciją, kad ši peržiūrėtų, ar tikrai savivaldybei tiek darbuotojų reikia, nes juos išlaikantis verslas pastebimai traukiasi", – teigė V.Kažuro.

Statistika verčia sunerimti

Statistikos departamento duomenimis, registruotų ūkio subjektų skaičius pernai Vilniaus regione siekė 40,5 tūkst., Klaipėdos regione – vos 11,1 tūkst.

Tai yra pajūryje įmonių, lyginant su šalies sostine, yra keturis kartus mažiau.

"Tas skirtumas susidarė todėl, kad verslas koncentruojasi į Vilnių, arba savo kapitalą iš viso iškelia į užsienį. Šiuo metu žinome ne vieną atvejį, kai lietuviško kapitalo bendrovės yra atidaromos ir darbo vietos kuriamos ne Lietuvoje, o Estijoje ar Ispanijoje. Estijoje todėl, kad yra geresnė mokesčių politika negu Lietuvoje, o Ispanijoje todėl, kad yra remiamas naujų darbo vietų kūrimas mažesniais mokesčiais ir netgi valstybės subsidijomis", – pabrėžė V.Kažuro.

Pasak rinkodaros specialisto Raimundo Vaitiekūno, normalu, kad įmonės koncentruojasi prie biurokratinių centrų, juolab nuo šios vasaros laukiama dar vienos ES lėšų "injekcijos".