Vasaros pradžia paženklinta kiaulių maro protrūkiais

Lietuvoje užregistruoti 3 AKM židiniai smulkiuose ūkiuose, Lenkijoje, taip pat mažuose ūkiuose, šiemet jau patvirtinti 8 ligos židiniai. Tuo tarpu Estija informavo apie pirmąjį šiais metais didelį AKM protrūkį komerciniame kiaulininkystės komplekse, kur laikyta beveik 3,5 tūkst. kiaulių.

Oficialiuose pranešimuose Estijos kompetentinga institucija nurodo, kad Piarnu apskrityje esančiame kiaulininkystės ūkyje ligos požymiai pastebėti 10 kiaulių, o iš viso ūkyje buvo laikoma 3415 kiaulių. Ištyrus susirgusių gyvūnų mėginius, buvo patvirtinta AKM diagnozė. Visos ūkyje laikomos kiaulės bus kaip galima greičiau nugaišintos, o jų gaišenos sunaikintos.

Š. m. birželio 7 – 14 d. Lenkijoje, Palenkės vaivadijos, Bialos, Monkų ir Semiatyčes apskrityse buvo užregistruoti net 8 AKM protrūkiai. Ligos židiniai patvirtinti smulkiuose naminių kiaulių laikymo vietose. Lenkijos veterinarijos specialistai pranešė, kad nugaišintos visos šiuose ūkiuose laikytos kiaulės – iš viso 57 gyvūnai, o jų gaišenos saugiai sunaikintos.

Estijos ir Lenkijos veterinarijos specialistai židinių teritorijose vykdo epizootinius tyrimus, siekdami nustatyti  AKM patekimo į ūkius kelius ir priežastis. Tačiau pagrindinė visų specialistų įvardijama versija – žmogiškasis faktorius, t.y. spragos laikantis biologinio saugumo reikalavimų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų teigimu, AKM židiniai ūkiuose dažniausiai nustatomi tose teritorijose, kuriose randama ar sumedžiojama šia liga užsikrėtusių šernų. Net ir vieną ar dvi kiaules laikantys gyventojai privalo laikytis biologinio saugumo reikalavimų, apie jų svarbą nuolat primena veterinarijos specialistai. Neįgyvendindami šių priemonių, ūkininkai rizikuoja ne vien savo gyvulių sveikata, nepatogumų bei nuostolių patiria visos apylinkės gyventojai. Nes nustačius ligos židinį, kaip ligos prevencijos priemonė, gali būti priimtas sprendimas išskersti visas apylinkėje laikomas kiaules.

„Iki šiol nėra sukurta jokių AKM gydymo metodų ar efektyvios vakcinos, apsaugančios nuo šios ligos. Tad susirgusios kiaulės nėra gydomos, o nugaišinamos ir utilizuojamos. Siekiant užkirsti kelią virusui plisti, naikinamos (deginamos ar užkasamos ne mažesnėse nei 2 m gylio duobėse) ne tik kiaulių gaišenos, bet ir menkavertis turtas, ūkyje laikyti pašarai. Tvartai ir jų aplinka dezinfekuojami, siekiant sunaikinti AKM virusą. Nors iki šiol Lietuvoje tokių atvejų nepasitaikė, tačiau jei būtų nustatyta, kad tvartų dezinfekcija nėra efektyvi, gali būti priimtas sprendimas naikinti ir juos“,- sako VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Kilus įtarimui, kad laikomos kiaulės serga, ir kol bus nustatyta liga ir jos priežastys, sergančias kiaules būtina atskirti nuo sveikųjų. Be to, privalu nedelsiant kreiptis į vietos privatų veterinarijos gydytoją arba teritorinės VMVT specialistus. Taip pat galima pranešti ir visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403.