Vasario šilumos sąskaitos šoko neįvarys

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 40 proc. mažesnės nei sausį. Šį vasarį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie +1 laipsnį šilumos, sausio mėnesį buvo apie –7,5 laipsnio šalčio.

Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, vasario mėnesį vidutiniškai išleis 67 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1080 kWh (18 kWh/1 kv. m.) šilumos.

Sausio mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1560 kWh (26 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 98 eurus.

2015-ųjų vasarį vidutinė lauko oro temperatūra buvo apie –0,3 laipsnio, o šilumos suvartojimas 60 kv. metrų ploto butų šildymui tipiniuose senos statybos daugiabučiuose sudarė apie 1140 kWh (19 kWh/1 kv. m.). Ši šiluma vidutiniškai kainavo 77 eurus.

Šį vasarį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 6,2 euro ct/kWh, sausio mėnesį – 6,3 euro ct/kWh, prieš metus – 6,8 euro ct/kWh su PVM. Šilumos kainų mažėjimą lėmė platesnis biokuro, kuris yra tris kartus pigesnis už gamtines dujas, vartojimas šilumos gamybai.

2016-ųjų vasarį mažiausiai šilumos energijos naudojo naujos statybos daugiabučiai, kuriuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui vidutiniškai suvartota apie 480 kWh (8 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą yra mažiausi – apie 29 eurus. Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 720 kWh (12 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 45 eurus.

Daugiausia vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui vasarį reikėjo vidutiniškai apie 1620 kWh šilumos, o tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 100 eurų. Sausio mėnesį toks butas suvartojo apie 2220 kWh šilumos, o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 140 eurų.

Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.

Šilumininkai atkreipia dėmesį, kad įtakos šilumos suvartojimui turi ne tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir eksploatavimas.

Už tai atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Šios organizacijos taip pat privalo analizuoti, kodėl namas suvartoja daug šilumos, ir apie priežastis informuoti gyventojus. Būtent administratoriai ir prižiūrėtojai, kuriems gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį, yra atsakingi už šilumos taupymą namo viduje, tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą. Prižiūrėtojų veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Šilumos tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų. Šilumininkai gyventojams taip pat teikia sąskaitas už šilumą, apskaitytą įvadinio šilumos skaitiklio ir paskirstytą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Komisija kontroliuoja šilumos tiekimo įmones ir kiekvieną mėnesį skelbia šilumos kainas kiekviename mieste.

Lietuvoje yra apie 700 tūkst. butų, aprūpinamų centralizuotai tiekiama šiluma. Apie 120 tūkst. butų yra labai prastos būklės namuose. Dar apie 420 tūkst. būtų yra senuose, sovietinės statybos, neapšiltintuose daugiabučiuose. Apie 112 tūkst. butų yra iš dalies modernizuotuose namuose, o  naujos statybos ir atnaujintuose daugiabučiuose – tik apie 70 tūkst. butų.