Vartojimo krepšelis: lietuviai perka mažiau, bet įvairiau

Maistas ir kitos būtiniausios prekės šiemet sudaro jau mažesnę dalį visų gyventojų išlaidų nei ankstesniais metais.

Lietuviai, kad ir po mažiau, perka įvairiau – statistinis vartojimo krepšelis nuo 2005-ųjų iki dabar pasipildė beveik šimtu prekių ir paslaugų. Kai kurių ekspertų teigimu, krepšelis ne visai atspindi realybę, bet kitaip to pasiekti nėra galimybių, praneša LTV „Panorama“.

Tam, kad užfiksuotų kainų pokyčius – pabrango kas ar atpigo – statistikai skaičiuoja kainų indeksą. Į šį negali įeiti absoliučiai visos prekės ir paslaugos, nes jų rinkoje – galybė, todėl sudaromas vartojimo krepšelis iš dažniausiai perkamų.

Kasmet gruodį krepšelis peržiūrimas. Paskutinį kartą jame neliko 7 prekių ir paslaugų, bet užtat beveik 20 įrašyta naujų. Išbraukiamos nebegaminamos, neimportuojamos, mažai vartojamos, jas keičia naujai išpopuliarėjusios.

„Pavyzdžiui, anksčiau buvo populiarios metalinės žaliuzės langams, dabar populiaresni roletai, tai mes išėmėm žaliuzes, įtraukėm roletus. Įtraukėm kai kuriuos naujos kartos vaistus. Pakankamai populiarus savo laiku buvo liežuvis su majonezu, dabar pakeitėme į užkandėlę prie alaus“, – pasakoja Statistikos departamento Kainų statistikos sk. vedėja Nadiežda Alejeva.

Dabar vartojimo krepšelį sudaro 902 konkrečios prekės ir paslaugos – maistas, gėrimai, būstas, transportas, sveikatos priežiūra, kultūra, poilsis, kavinės, restoranai, viešbučiai ir kita.

Septynerius metus, nesvarbu, ūkis kilo ar ritosi žemyn, krepšelis tolygiai gausėja. Statistikų ir ekspertų teigimu, tai rodo, kad, augant pajamoms, žmonės perka įvairiau.

„Per 15 metų vartojimo struktūra labai smarkiai pasikeitė. Pavyzdžiui, žiūrint į 1997 m., būtinosioms prekėms, tokioms, kaip maistas, drabužiai, komunalinis ūkis, būstas, žmonės išleisdavo apie 74 proc. pajamų – tai yra net tris ketvirtadalius savo pajamų. Šiandien, 2012 m., ši būtinųjų prekių išlaidų dalis sumažėjusi iki 46 proc.“, – teigia Laisvosios rinkos instituto ekspertas Vytautas Žukauskas.

Tačiau į krepšelį patenkančios prekės ir paslaugos, anot eksperto, neparodo tikros situacijos. Juk esą nėra vidutinio statistinio vartotojo, yra atskiri namų ūkiai, kiekvienas su savo pajamomis ir išlaidomis. Ir perkamas, pvz., visoks pienas, o ne tik tam tikro riebumo, ir naudojamasi nuolaidomis, nors į šias – neatsižvelgiama.

„Nieko čia nepadarysi, tokia jau agreguotų rodiklių statistikos dalia, kad jie neparodo visos tiesos, tiesiog reikia žinoti tų rodiklių ydas ir, na, nesakyti, kad jie yra nemeluojantys ar kad visą laiką rodo nepaneigiamą tiesą“, – aiškina V. Žukauskas.

Statistikai savo darbą sako dirbantys atsakingai. Todėl ir visas vartojimo krepšelio sąrašas – konfidencialus, kad pasižiūrėję, kokios konkrečiai prekės ir paslaugas jame yra, verslininkai negalėtų daryti įtakos kainoms.


Šiame straipsnyje: vartotojaivartojimasprekės

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių