- Jurgita Čeponytė, LRT RADIJO laida „PIN kodas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Svarstant valstybės biudžetą, dažnai buvo kartojama sąvoka „valstybės skola“. Kas tai yra ir kaip atrodo Lietuvos skola pasaulio kontekste?
Pavyzdžiui, pernai vienas lietuvis buvo skolingas 5,5 tūkst. eurų. Vieno graiko skola siekė 34,5 tūkst., vokiečio – per 24 tūkst., esto – beveik 2 tūkst., o latvio – beveik 6 tūkst. eurų, aiškinama LRT RADIJO laidoje „PIN kodas“.
Kad būtų paprasčiau, įsivaizduokime valstybės biudžetą kaip namą. Jam statyti reikia plytų, o biudžetui – pinigų. Tačiau dėl šešėlinės ekonomikos ar netikėtai išaugusių išlaidų į jį pinigų kartais surenkama mažiau, nei reikia.
Biudžete, kaip ir name, atsiranda skylės, kurias būtina užkamšyti. Namui reikia plytų, o valstybei – pinigų. Tenka skolintis.
Pernai vienas lietuvis buvo skolingas 5,5 tūkst. eurų. Vieno graiko skola siekė 34,5 tūkst., vokiečio – per 24 tūkst., esto – beveik 2 tūkst., o latvio – beveik 6 tūkst. eurų.
O tai daroma dviem būdais – iš tarptautinių kreditorių arba vidaus rinkoje. Tarptautiniai kreditoriai – tai užsienio finansinės institucijos, pavyzdžiui, bankai, draudimo bendrovės. Vidaus kreditoriai – tokie patys, kaip užsienio, tik veikiantys valstybės viduje. Arba šalies gyventojai.
Kaip vyksta skolinimasis? Šalis išleidžia valstybės obligacijas. Tai tarsi skolos rašteliai, kuriais valstybė įsipareigoja po numatyto laiko tuos raštelius išsipirkti atgal. Ir dar skolintojui sumokėti palūkanas. Tai yra susimokėti už tai, kad reikiamu metu gavo pinigų.
Mokestis už paskolą priklauso nuo šalies patikimumo. Jei skolintojai mano, kad šalis gerai tvarkosi su savo finansais ir numatytu laiku tikrai skolą grąžins, paskolins pigiau. Jei mano, kad valstybė gali turėti sunkumų grąžinant pinigus, skolos kaina auga.
Pavyzdžiui krizės įkarštyje, 2009-aisiais, dėl prastėjančios ekonominės situacijos Lietuva skolinosi už 8 proc. O 2014-aisiais vidutinės palūkanos buvo 27 kartus mažesnės. Riziką, nuo kurios priklauso skolos kaina, įvertina tokios agentūros, kaip „Moody`s“, „Standard & Poor`s“ ir „Fitch“.
Praėjus laikui, kuriam lėšos buvo paskolintos, valstybė turi išsipirkti savo obligacijas (paprasčiau –skolos raštelius). Tai reiškia, kad šalies vyriausybė ne tik grąžina pasiskolintus pinigus, bet sumoka ir palūkanas.
Kaip atrodo Lietuvos skola pasaulio kontekste? Pernai vienas lietuvis buvo skolingas 5,5 tūkst. eurų. Vieno graiko skola siekė 34,5 tūkst., vokiečio – per 24 tūkst., esto – beveik 2 tūkst., o latvio – beveik 6 tūkst. eurų.
Europos Sąjungos vidurkis – 25 tūkst. eurų vienam gyventojui. Pavyzdžiui, vienas amerikietis, įskaitant ką tik gimusius kūdikius, ant pečių neša 3093 eurų skolą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?8
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai4
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos3
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...