- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuo metu valstybė turi 28,1 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) objektų, 726 turto valdytojų. Šio turto išlaikymas kasmet kainuoja ne mažiau kaip 180 mln. Eur. Valstybės NT valdymo politika tradiciškai inertiška – teplanuojama, kaip bus valdoma tik apie 20 proc. (nenaudojamo ir administracinės paskirties) šio turto. Dėl likusio gyvenamosios, mokslo, gydymo ir kt. paskirties turto valdymo perspektyvos sprendimų vis dar nėra priimta. Valstybės NT valdymas menkai siejamas su efektyvumu, nevertinami alternatyvūs sprendiniai. Tokias išvadas daro Valstybės kontrolė, atlikusi auditą „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“.
„Auditas parodė, kad nėra ilgalaikių valstybės nekilnojamojo turto valdymo gairių – kiek ir kokio turto reikia tam tikroms funkcijoms atlikti, kiek yra turto, kurį tikslinga nuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti. Beveik pusę objektų sudaro inžineriniai statiniai (9,2 tūkst. vnt.) ir menkaverčiai pastatai (4,5 tūkst. vnt.), per 670 objektų nenaudojami, o iš 2,3 tūkst. butų ir kitų gyvenamosios paskirties objektų, poilsio namelių ir pan., tik maža dalis pripažinti reikalingais funkcijoms atlikti“, – teigia Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė.
Valstybės ir savivaldybių turtas nustatyta tvarka gali būti perduodamas panaudos pagrindais viešosioms įstaigoms, asociacijoms ir kt. Šiuo metu tokiu būdu perduota apie 16 proc. valstybės NT. Auditorių teigimu, dalies šių sprendimų tikslingumas kelia abejonių – kai kuriais atvejais turtas perduodamas subjektams, kurie gauna ar uždirba pajamų veiklai vykdyti, taigi daroma įtaka konkurencijai. Iš tikrintų 63 viešųjų įstaigų, asociacijų ir pan., panaudos teise valdančių patalpas, 30 (48 proc.) teikia įvairias mokamas paslaugas. Auditoriai nustatė atvejų, kai valstybės įstaigos, pasinaudojusios ydinga tvarka (įgydamos tik simbolinę viešųjų įstaigų valdymo teisę) tampa viešosios įstaigos dalininkėmis už simbolinį mokestį ir perduoda joms neatlygintinai valdyti neadekvačiai didelės vertės nekilnojamąjį turtą.
Auditoriai taip pat pažymi, jog kai kurios savivaldybės, prašydamos perimti valstybės NT nuosavybėn, ne visada tinkamai įvertino, ar jo tikrai reikia veiklai vykdyti. Pavyzdžiui, 32 savivaldybės 2012–2016 m. jų nuosavybėn perduotų 25 proc. valstybės NT objektų nenaudoja, iš jų trečdalis po kelerių buvo parduota arba įtraukta į savivaldybių parduodamo turto sąrašus.
Valstybės kontrolė Vyriausybei rekomendavo parengti valstybės NT valdymo gaires: numatyti, kiek ir kokio turto ilgalaikėje perspektyvoje reikės funkcijoms atlikti, o kiek jo, siekiant didžiausios naudos, galima išnuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti; spręsti dėl valstybės nekilnojamojo turto perdavimo panaudos pagrindais atsisakymo, o teisės aktuose maksimaliai apriboti galimybę valstybei priklausančius pastatus perduoti savivaldybių nuosavybėn.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?3
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...