Valstybės institucijos pinigų neskaičiuoja?

Valstybės valdomas nekilnojamasis turtas (NT) – finansinė našta, kurią reikia sumažinti. Taip teigia Finansų ministerija. Planuojama, kad dalį neefektyviai valdomo NT perims Turto bankas, kuris arba parduos nenaudojamus objektus, arba juos išnuomos.

Aušra Vičkačkienė, Finansų ministerijos Turto valdymo direktorė, teigė, kad neefektyvus valstybinio NT valdymas biudžetui kainuoja didelius pinigus.

"Kitąmet planuojame pateikti ataskaitą apie inventorizuotą NT Vyriausybei. Tai padarysime prieš pradedant rengti 2018 m. biudžetą. Dabar pas mus valstybėje galioja tokia sistema, kad kiekviena institucija pagal patikėjimą valdo pastatus ir patalpas, kiekviena yra atsakinga už šią funkciją. Tam, kad pradėtume apsivalymo procesą, reikia identifikuoti nereikalingų ir netinkamų naudoti objektų sąrašus ir nuspręsti, ką daryti su tuo nekilnojamuoju turtu", – pabrėžė A.Vičkačkienė.

Iš ministerijų pagal valdomo NT turto dydį išsiskiria Užsienio reikalų ministerija – ji Vilniuje valdo daugiau nei 19 tūkst. kv. m ploto, nors ne visą jį panaudoja. Nuo URM nedaug atsilieka Aplinkos ministerija – ši institucija sostinėje valdo 18,7 tūkst. kv. m ploto, nors funkcijoms atlikti jai reikia vos 5,2 tūkst. kv. m. Žemės ūkio ministerija valdo 15,4 tūkst. kv. m. ploto, nors realiai naudoja tik 11,6 tūkst.

Iš viso ministerijos Lietuvoje valdo net 1,55 mln. kv. m turto, jų turimi administraciniai pastatai Vilniuje užima 132 tūkst. kv. m plotą. Kita vertus, ministerijos panaudoja tik 298 tūkst. kv. m ploto pastatų, iš jų 94,5 tūkst. kv. m – administracinių pastatų Vilniuje.

Finansų ministerijos ir Turto banko preliminariais duomenimis, šių metų lapkričio viduryje 859 valstybės institucijos valdė 30,2 tūkst. objektų, kurių plotas siekė 16,5 mln. kv. m. Iš jų administracinės paskirties pastatų buvo 2,9 tūkst., o jų plotas – 1,61 mln. kv. m. Skaičiuojama, kad Turto bankas galėtų preliminariai perimti apie 1,4 mln. kv. m ploto administracinės paskirties pastatų.

Daugiausia valstybės valdomo NT buvo "kitos" arba "nežinomos" paskirties – 6 mln. kv. m, dar 2,56 mln. kv. m ploto turto paskirtis buvo nenurodoma. Apie 1,64 mln. kv. m ploto sudarė mokslo, 1,13 mln. kv. m – gydymo, 1,11 mln. kv. m – sandėliavimo paskirties NT.

"Negaliu sakyti, kad tai yra tiksli informacija, tačiau tai indikacija apie valstybės užimamus plotus. Didžiosios dalies objektų paskirtis yra nurodoma kaip "kiti inžineriniai statiniai" arba paskirtis apskritai nežinoma. Tai rodo, kad Registrų centre duomenys apie valstybės NT nėra labai kokybiški, kad galėtume juos tiesiog paimti, suskirstyti ir suprasti, kur kas yra", – aiškino A.Vičkačkienė.

Valstybė ir Turto bankas taip pat yra sudarę beveik 1,6 tūkst. NT nuomos sutarčių, iš kurių per metus gaunama 6,5 mln. eurų pajamų.

"Šie skaičiai leidžia identifikuoti, kad valstybės turtas nuomojamas rinkai ir jis nėra reikalingas valstybei. Nesakau, kad valstybė neturi turėti nė vienos nuomos sutarties, tačiau iš visų nuomos sutarčių tik dalis yra pateisinama. Mūsų tikslas – identifikuoti objektus, kurie yra atskiri ir kurių tikrai nereikia", – kalbėjo A.Vičkačkienė.

Anot Finansų ministerijos atstovės, dalį valstybės valdomų administracinių pastatų planuojama perduoti centralizuotai valdyti Turto bankui. Manoma, kad turto naudojai jam turės mokėti tam tikrą mokestį, taip pat viliamasi, jog ilgainiui nebeliks valstybės turto, perduodamo panaudai, atvejų.

Planuojama, kad iki metų pabaigos Turto bankas perims 32 tūkst. kv. m ploto administracinių pastatų, 2017–2018 m. po ne mažiau kaip 100 tūkst. kv. m, o 2019–2020 m. – ne mažiau kaip po 200 tūkst. kv. m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių