„Valstiečių“ planuojama pensijų reforma paliestų beveik pusę Lietuvos

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) planuojama pensijų sistemos reforma tiesiogiai palies daugiau kaip 1,2 mln. antros pakopos pensijų fonduose senatvei kaupiančių šalies gyventojų.

Planuojamoms permainoms pritariantis ekonomistas Romas Lazutka prognozuoja, kad nutraukus fondų finansavimą valstybės lėšomis, privačiai kaupiančių pensijai gyventojų dalis pastebimai sumažės. Tuo metu Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys ragina neskubėti priimti radikalių sprendimų.

S.Jakeliūnas: pensijos kaupimas privačiuose fonduose yra priimtinas ne visiems

LVŽS kandidatu į finansų ministrus įvardijamas Stasys Jakeliūnas neslepia, kad vienas iš pagrindinių Seimo rinkimus laimėjusių "valstiečių" tikslų yra dabartinės pensijų sistemos pertvarka, atsisakant privataus pensijos kaupimo finansavimo viešųjų finansų lėšomis ir sudarant galimybę daliai dirbančiųjų grįžti tik į "Sodros" sistemą.

"Esu skeptiškas, kaip antra pakopa dabar yra finansuojama ir kas joje dalyvauja - šio finansinio produkto rizikos tikrai yra priimtinos ne visiems dabartiniams dalyviams. Todėl tą pakopą ir apskritai visas pensijų sistemos dalis reikia nuodugniai įvertinti (...) Laukia iš tikrųjų sudėtingas darbas ir diskusijos, tačiau noriu pabrėžti, kad jokie sukaupti pinigai (antros pakopos pensijų fonduose - BNS) nebus nacionalizuojami, pensijų kaupimas išliks, tačiau jis turės būti pakeistas taip, kad atitiktų tas realijas ir tendencijas, kurios vyksta ne tik kaimynystėje šalia mūsų", - BNSyra sakęs S.Jakeliūnas.

"Valstiečių" rinkimų programoje numatoma sukurti keturių pakopų pensijų sistemą. Pagrindinė visiems vienoda ir automatiškai indeksuojama pensija būtų mokama iš valstybės biudžeto, tuo metu "Sodra" mokėtų taip pat automatiškai indeksuojamą einamųjų mokėjimų pensiją, kurios dydis priklausytų nuo gyventojo sumokėtų įmokų, nenustatant išmokų "lubų".

Trečiąją pakopą sudarytų profesinė kaupiamoji pensija, finansuojama savanoriškomis darbdavio ir gyventojo įmokomis, o ketvirtąją pakopą - privati kaupiamoji gyventojo pensija, apjungianti dabartinę antrą ir trečią pakopas. Pastaroji pensija būtų finansuojama tik gyventojų įmokomis.

"Pensijos kaupimas turėtų vykti iš asmens lėšų, galbūt numatant ir tam skirtą neapmokestinamųjų pajamų dydį (....) Toks principinis siūlymas yra mūsų programoje ir mes sieksime jį įgyvendinti", - teigė S.Jakeliūnas.

R.Lazutka: dabartinė pensijų kaupimo sistema - brangi bei neefektyvi

Vilniaus universiteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas R.Lazutka, kurį "valstiečių" kandidatas į finansų ministrus S.Jakeliūnas yra įvardinęs kaip vieną iš galimų patarėjų įgyvendinant planuojamas viešųjų finansų reformas, tvirtina, kad "Sodros" ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojama privataus pensijų kaupimo sistema yra brangi bei neefektyvi, todėl anksčiau ar vėliau ją neišvengiamai teks pertvarkyti.

"Praėjusio dešimtmečio pradžioje vykstant diskusijoms dėl planuojamos pensijų kaupimo reformos, ją palaikęs Pasaulio bankas ir vietos suinteresuoti asmenys kaip pavyzdį rodė tuo metu Vidurio ir Rytų Europoje šioje srityje pirmavusias Vengriją ir Lenkiją. Dabar žinome, kad Vengrija tą reikalą jau užbaigė (2010 metais visas pensijų fonduose laikomas gyventojų santaupas grąžino atgal į biudžetą - BNS), o Lenkija taip pat ieško būdų, kaip išbristi iš šios balos", - BNS sakė R.Lazutka.

"Pas mus taip pat atsiranda žmonių, kurie supranta, jog tą daryti yra neprasminga, kad yra brangu finansuoti kaupimą iš "Sodros", kuri pati skolinasi arba neturi pakankamai pinigų pensijoms išmokėti", - pridūrė ekonomistas.

Jis taip pat tvirtino, kad daliai antros pakopos pensijų sistemoje dalyvaujančių gyventojų neapsimoka dalyvauti privačiame kaupime, tačiau dėl dabartinės finansavimo tvarkos jie to paprasčiausiai nesupranta.

"Dauguma žmonių negali perprasti, o svarbiausia - nemato ir reikalo ypatingai domėtis pensijos kaupimu, kadangi jie nejaučia tų pinigų, jiems atrodo, kad tai nieko nekainuoja ir jie nieko nepraranda. Jie nesupranta, kad tai kainuoja jų tėvams, kurie gauna mažesnes pensijas, kad turime skurdesnes viešąsias paslaugas, nes valstybės biudžetas daug ko nesugeba finansuoti", - tvirtino ekonomistas.

Pasak jo, jei Lietuvoje visuomenė norėtų išsaugoti masinį pensijų kaupimą privačiuose fonduose, kur kas racionaliau ir skaidriau būtų sumažinti gyventojo "Sodrai" mokamas įmokas 2 arba 3 procentiniais punktais ir atsilaisvinusias lėšas, galbūt privaloma tvarka, nukreipti į pensijų fondus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nesupratote

Nesupratote portretas
Dirbančiųjų mokesčiai Sodrai - tai NE mokesčiai pensininkų išlaikymui, tiksliau, ne vien jie. Mano Sodrai sumokami mokesčiai skaidomi į daugybę dalių: ir motinystės (tėvystės), nedarbingumo dėl ligos, bedarbio išmokai, ir pan. Dalis, bet tik dalis lėšų, nueina pensininkams, ir aš neprieštarauju, tačiau kita dalis mano vardu kas mėnesį pervedama į II pakopos pensijų fondą (ne privatų). Ir štai šitos dalies negali atimti net pats pensininkiausias pensininkas - ji mano. Ir ji mano teisėtai - pagal teisėtos Lietuvos teisėtus ir iki šiol galiojančius įstatymus. Net jei jie bus atšaukti, tos mano dalies niekas paimti negali. Žinoma, be viso šito savo nuožiūra dar galiu kaupti ir privačiame pensijų fonde. Tačiau dabar ginčijamasi dėl to, kam priklauso mano uždirbti ir teisėtai į fondą mano vardu valstybės įstaigos pervesti pinigai. Taigi tebetvirtinu - jie priklauso man :)

...

... portretas
Mokesčiai 'Sodrai' - tai tie patys mokesčiai Valstybei kaip ir kiti, TIK - tikslingai nukreipti esamų pensininkų išlaikymui; t.y. - tai JAU pensininkų pinigai, ir jų pasisavint NIEKAS negali (net ir kariuomenė!). Kas kita tai kas asmeniškai mokama į tuos privačius pens. fondus, ten gali kad ir pusę savo atlyginimo pervest. Tik va kur bėda - net jei tie privatininkai nebankrutuos, tai tie tavo pervesti pinigai per tą laiką nuinfliuos (o kur dar 'aptarnavimo' mokesčiai), tai paskui - jei dabar į mėnesį sumokėjai sumą, kurios pakako tą mėnesį išgyvent, tai paskui gausi sumą (skaitiškai GAL ir didesnę), kurios vargu ar vienai dienai pavalgyt užteks.

tai ne Sodros pinigai, neapsigaukit

tai ne Sodros pinigai, neapsigaukit portretas
Į pensijų fondus buvo pervedinėjami 2 proc. iš jau suskaičiuotų Sodrai atiduodamų mano mokamų mokesčių. Tai - ne Sodros pinigai, tai - mano pinigai, sąžiningai uždirbti ir sąžiningai atidedami. Į juos kėsintis kitiems - begėdiška, tikiuosi, taip ir neįvyks. O Sodros pinigais sąlyginai galima pavadinti tą likusią mokesčių dalį, kuri jai ir atitekdavo. Kokia bebūtų reforms, mano sukaupti pensijų fonde pinigai turi likti man.
VISI KOMENTARAI 17

Galerijos

Daugiau straipsnių