- Šarūnas Sabaitis, Mindaugas Samkus, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) planuojama pensijų sistemos reforma tiesiogiai palies daugiau kaip 1,2 mln. antros pakopos pensijų fonduose senatvei kaupiančių šalies gyventojų.
Planuojamoms permainoms pritariantis ekonomistas Romas Lazutka prognozuoja, kad nutraukus fondų finansavimą valstybės lėšomis, privačiai kaupiančių pensijai gyventojų dalis pastebimai sumažės. Tuo metu Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys ragina neskubėti priimti radikalių sprendimų.
S.Jakeliūnas: pensijos kaupimas privačiuose fonduose yra priimtinas ne visiems
LVŽS kandidatu į finansų ministrus įvardijamas Stasys Jakeliūnas neslepia, kad vienas iš pagrindinių Seimo rinkimus laimėjusių "valstiečių" tikslų yra dabartinės pensijų sistemos pertvarka, atsisakant privataus pensijos kaupimo finansavimo viešųjų finansų lėšomis ir sudarant galimybę daliai dirbančiųjų grįžti tik į "Sodros" sistemą.
"Esu skeptiškas, kaip antra pakopa dabar yra finansuojama ir kas joje dalyvauja - šio finansinio produkto rizikos tikrai yra priimtinos ne visiems dabartiniams dalyviams. Todėl tą pakopą ir apskritai visas pensijų sistemos dalis reikia nuodugniai įvertinti (...) Laukia iš tikrųjų sudėtingas darbas ir diskusijos, tačiau noriu pabrėžti, kad jokie sukaupti pinigai (antros pakopos pensijų fonduose - BNS) nebus nacionalizuojami, pensijų kaupimas išliks, tačiau jis turės būti pakeistas taip, kad atitiktų tas realijas ir tendencijas, kurios vyksta ne tik kaimynystėje šalia mūsų", - BNSyra sakęs S.Jakeliūnas.
"Valstiečių" rinkimų programoje numatoma sukurti keturių pakopų pensijų sistemą. Pagrindinė visiems vienoda ir automatiškai indeksuojama pensija būtų mokama iš valstybės biudžeto, tuo metu "Sodra" mokėtų taip pat automatiškai indeksuojamą einamųjų mokėjimų pensiją, kurios dydis priklausytų nuo gyventojo sumokėtų įmokų, nenustatant išmokų "lubų".
Trečiąją pakopą sudarytų profesinė kaupiamoji pensija, finansuojama savanoriškomis darbdavio ir gyventojo įmokomis, o ketvirtąją pakopą - privati kaupiamoji gyventojo pensija, apjungianti dabartinę antrą ir trečią pakopas. Pastaroji pensija būtų finansuojama tik gyventojų įmokomis.
"Pensijos kaupimas turėtų vykti iš asmens lėšų, galbūt numatant ir tam skirtą neapmokestinamųjų pajamų dydį (....) Toks principinis siūlymas yra mūsų programoje ir mes sieksime jį įgyvendinti", - teigė S.Jakeliūnas.
R.Lazutka: dabartinė pensijų kaupimo sistema - brangi bei neefektyvi
Vilniaus universiteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas R.Lazutka, kurį "valstiečių" kandidatas į finansų ministrus S.Jakeliūnas yra įvardinęs kaip vieną iš galimų patarėjų įgyvendinant planuojamas viešųjų finansų reformas, tvirtina, kad "Sodros" ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojama privataus pensijų kaupimo sistema yra brangi bei neefektyvi, todėl anksčiau ar vėliau ją neišvengiamai teks pertvarkyti.
"Praėjusio dešimtmečio pradžioje vykstant diskusijoms dėl planuojamos pensijų kaupimo reformos, ją palaikęs Pasaulio bankas ir vietos suinteresuoti asmenys kaip pavyzdį rodė tuo metu Vidurio ir Rytų Europoje šioje srityje pirmavusias Vengriją ir Lenkiją. Dabar žinome, kad Vengrija tą reikalą jau užbaigė (2010 metais visas pensijų fonduose laikomas gyventojų santaupas grąžino atgal į biudžetą - BNS), o Lenkija taip pat ieško būdų, kaip išbristi iš šios balos", - BNS sakė R.Lazutka.
"Pas mus taip pat atsiranda žmonių, kurie supranta, jog tą daryti yra neprasminga, kad yra brangu finansuoti kaupimą iš "Sodros", kuri pati skolinasi arba neturi pakankamai pinigų pensijoms išmokėti", - pridūrė ekonomistas.
Jis taip pat tvirtino, kad daliai antros pakopos pensijų sistemoje dalyvaujančių gyventojų neapsimoka dalyvauti privačiame kaupime, tačiau dėl dabartinės finansavimo tvarkos jie to paprasčiausiai nesupranta.
"Dauguma žmonių negali perprasti, o svarbiausia - nemato ir reikalo ypatingai domėtis pensijos kaupimu, kadangi jie nejaučia tų pinigų, jiems atrodo, kad tai nieko nekainuoja ir jie nieko nepraranda. Jie nesupranta, kad tai kainuoja jų tėvams, kurie gauna mažesnes pensijas, kad turime skurdesnes viešąsias paslaugas, nes valstybės biudžetas daug ko nesugeba finansuoti", - tvirtino ekonomistas.
Pasak jo, jei Lietuvoje visuomenė norėtų išsaugoti masinį pensijų kaupimą privačiuose fonduose, kur kas racionaliau ir skaidriau būtų sumažinti gyventojo "Sodrai" mokamas įmokas 2 arba 3 procentiniais punktais ir atsilaisvinusias lėšas, galbūt privaloma tvarka, nukreipti į pensijų fondus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...