- Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai teigia jau matantys ekonomikos atsigavimo ženklų. Tiesa, statistika negailestinga: balandį į biudžetą nesurinkta 32,1 proc. planuotų pajamų, o gegužę – 30 proc.
Preliminariais Finansų ministerijos duomenimis, šių metų sausio–gegužės mėnesiais pajamų į valstybės biudžetą gauta apie 15,2 proc. (563,2 mln. eurų) mažiau, nei planuota, ir apie 8,1 proc. (277,5 mln. eurų) mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.
Ekspertų optimizmas
Nestabili išorės aplinka ir smukę ekonomikos rezultatai, tačiau matomi gerėjantys verslo ir vartotojų lūkesčiai bei laipsniško ekonomikos atsigavimo ženklai – tokia atnaujinta Lietuvos ekonomikos perspektyvų apžvalgos (parengtos remiantis informacija, paskelbta iki gegužės 29 d.) pagrindinė idėja, kurią parengė Finansų ministerijos makroekonomikos ekspertai.
"Balandis, kuriam neišvengiamą įtaką darė COVID-19, Lietuvos ekonomikai buvo ypač sunkus ir ekonominiams rezultatams nepalankus, tačiau gegužę jau matome laipsniško ekonomikos atsigavimo ženklų. Neigiamų rizikų, kurias apsprendžia nestabili išorės aplinka ir neapibrėžtumas dėl COVID-19 viruso plitimo, yra, tačiau matome ir gerų ženklų, ir galimybių, kurie Lietuvos verslui gali suteikti naujų veiklos krypčių", – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Matome ir gerų ženklų, ir galimybių, kurie Lietuvos verslui gali suteikti naujų veiklos krypčių.
Jo teigimu, "skaičiai nedžiugina, tačiau tendencija yra teigiama". Ministras teigė, kad šiuo metu dar anksti kalbėti apie ekonominių prognozių atnaujinimą.
"Neturime tam pakankamai duomenų dėl objektyvų priežasčių. Ekonomines prognozes peržiūrėsime birželio pabaigoje, kai jau turėsime daugiau informacijos. Šiuo metu mūsų prognozę sudaro tai, kad ekonomika gali smukti iki 7,3 proc., tačiau situacija gali staigiai keistis, priklausomai nuo pandemijos suvaldymo tiek Lietuvoje, tiek eksporto rinkose, tiek bendrai pasaulyje", – sakė V.Šapoka.
Lietuvos apžvalgos duomenys rodo rekordinius apyvartos nuosmukius daugelyje ekonominių veiklų. Dėl COVID-19 pandemijos balandį mažmeninės prekybos apimtys smuko 17,5 proc. Tai yra didžiausias mėnesinis mažmeninės prekybos nuosmukis nuo 2009 m. Šių metų kovą turistų šalyje apgyvendinta 58,1 proc. mažiau, o maitinimo įmonių apyvarta kovą smuko beveik perpus – 44 proc. (palyginti su 2019 m. kovu), o balandį – net 68,4 proc.
Lūkesčiai gerėja?
Finansų ministerijos ekspertų apžvalgos duomenimis, verslo ir vartotojų lūkesčiai gerėja. Bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika gegužę, palyginti su balandžiu, pagerėjo. Ekonominių vertinimų rodiklis buvo 2 proc. didesnis, tačiau paslaugų sektoriaus nuotaikos vis dar niūrios.
Pramonės pasitikėjimo rodiklis per mėnesį padidėjo 7 proc. (per metus sumažėjo 15 proc.), gamintojai optimistiškiau vertino produkcijos gamybos augimą ir eksporto perspektyvas. Statybos ir mažmeninės prekybos įmonių lūkesčiai per mėnesį pagerėjo atitinkamai 1 ir 4 proc.
Optimizmas bent statybų sektoriui atrodo abejotinas. Jo dalyviai šiemet prognozuoja 30 proc. susitraukimą, rodo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa. "NT vystytojai pradėjo stabdyti naujų projektų statybas, o pavieniai privatūs statytojai, net ir susimokėję avansus rangovams, taip pat prašo stabdyti visus laukiančius darbus", – "Kauno dienai", apžvelgdamas gegužės vidurio duomenis, teigė LSA prezidentas Dalius Gedvilas.
LSA atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa rodo, kad beveik 80 proc. bendrovių, dirbančių su privačiais užsakovais, teigė laiku nesulaukiančios atsiskaitymų už atliktus darbus. NT vystytojai ir investuotojai stabdė statybos projektus. Taip pat tiekėjai sutiko teikti prekes ar paslaugas tik pagal išankstinį apmokėjimą.
Paslaugų sektoriaus įmonių nuotaikos po staigaus kritimo balandį (per mėnesį nukrito 46 proc.) toliau blogėjo. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 5 proc. (per metus 66 proc.). Tačiau ir šio sektoriaus įmonės esą ėmė optimistiškiau vertinti teikiamų paslaugų paklausos perspektyvas (balandį paklausos mažėjimą numatė 58 proc. įmonių, gegužę – 47).
"Nors vartotojų lūkesčių indeksas vis dar buvo blogesnis nei prieš metus, jis buvo 5 proc. geresnis nei balandį, gyventojai buvo optimistiškesni dėl savo finansinės padėties perspektyvų. Jie ketino daugiau išleisti didesniems pirkiniams, palankiau vertino šalies ekonomines perspektyvas – gerėjo gyventojų nuotaikos", – teigiama ekspertų apžvalgoje.
Bet balandžio pabaigoje ne Finansų ministerijos užsakytoje apklausoje vartotojų lūkesčiai buvo tiesiog tragiški. Bendrovės "Spinter tyrimai" balandį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa dėl finansinės padėties parodė, kad netolimoje ateityje – per artimiausius tris mėnesius – gyventojai neišlaidaus. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių teigė neabejojantys, kad artimiausiu metu krizė tik gilės, o finansinė situacija tik blogės. Net 95 proc. teigė neketiną artimiausiu metu skolintis pinigų. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių teigė neabejojantys, kad artimiausiu metu krizė tik gilės, o finansinė situacija tik blogės.
Darbo rinka stabilizuojasi?
V.Šapokos teigimu, teigiamų ženklų yra darbo rinkoje, nuo balandžio pabaigos pastebimas registruoto nedarbo lygio augimo tempo lėtėjimas. Lėtėjantis nedarbo lygio augimas ir augantis asmenų įdarbinimas esą rodo, kad situacija darbo rinkoje stabilizuojasi ir lėčiau augant nedarbui, daugėja darbo pasiūlymų.
"Per pastarąsias keturias savaites įregistruota 12,3 tūkst. laisvų darbo vietų – 60 proc. daugiau nei prieš tai buvusias keturias savaites. Taip pat daugėja darbo pasiūlymų", – pristatydamas apžvalgą sakė finansų ministras.
Tiesa, savaitės pradžioje Užimtumo tarnyba paskelbė, kad nedarbas tik didėja. Birželio 1 d. šalyje buvo registruota 203,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų, ir jie sudarė 11,8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Nuo karantino pradžios darbo neturinčių asmenų padaugėjo 43,3 tūkst. (26,8 proc.). Darbo neturinčių asmenų skaičius padidėjo 2,8 tūkst. (1,4 proc.), palyginti su gegužės 25 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...