- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės programoje išsakyta nacionalinio susitarimo tarp politinių partijų ir verslo idėja, kuri duotų impulsą darbuotojų atlyginimų kėlimui, yra sveikintina, tačiau lietuviškomis sąlygomis sunkiai įgyvendinama. Taip LRT.lt sako ekonomistai Žygimantas Mauricas ir Gitanas Nausėda.
Idėją tokį socialinį dialogą skatinti valstybės pavyzdžiu ir indeksuoti viešojo sektoriaus atlyginimus Ž. Mauricas vertina dar kiek skeptiškiau.
Savo programoje vyriausybė numato nacionalinį politinių partijų ir verslo susitarimą dėl atlyginimų didinimo. Joje rašoma, kad verslas bus suinteresuotas didinti atlyginimus tik tada, jei konkurentai darys tą patį – būtent tokiu būdu funkcionuoja Skandinavijos modelis.
Manome, kad atlyginimai augo nepakankamai ir daugiau statistiškai, todėl verslas galėtų įsipareigoti, galėtų vykti toks nacionalinis susitarimas. Jei nebandysime, tai tikrai neįvyks.
„Darbo santykiuose akcentuosime ne vien liberalizavimą, o kolektyvines derybas tam, kad didėtų vidutinis atlyginimas. Valstybė aktyviai skatins socialinį dialogą ir pradės nuo viešojo sektoriaus.
Skatinsime visas valstybės įstaigas pasirašyti kolektyvines sutartis su šakinėmis profesinėmis sąjungomis. Sutartyse turės būti numatytas kasmetis algų viešajame sektoriuje indeksavimas (numatant išlygas, kad bus stabilus ekonominis augimas ir tvarūs valstybės finansai), aiškus kasmečių derybų dėl atlyginimų mechanizmas“, – rašoma programoje.
Virginijus Sinkevičius, K. Kovalėlio / BFL nuotr.
Seimo Ekonomikos komiteto vadovas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Virginijus Sinkevičius sako manantis, kad idėją įmanoma įgyvendini, nes verslas akivaizdžiai nori lankstesnių darbo sąlygų, atnaujinto Darbo kodekso, o mainais į tai galėtų įsipareigoti didinti atlyginimus.
„Manome, kad atlyginimai augo nepakankamai ir daugiau statistiškai, todėl verslas galėtų įsipareigoti, galėtų vykti toks nacionalinis susitarimas. Jei nebandysime, tai tikrai neįvyks. Turime ieškoti būdų, kad verslas būtų socialiai atsakingas, nes mes akivaizdžiai matome socialines problemas ir viena jų – emigracija. Socialinės atsakomybės rodymas tiek iš verslo, tiek iš valdžios pusės yra labai geras ženklas valstybės piliečiams“, – LRT.lt kalba V. Sinkevičius.
Viešojo sektoriaus atlyginimų indeksavimas, pasak jo, būtų siejamas su bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu. Paklaustas, ar tai nedidins įtampų biudžete ir bus tvaru, pašnekovas sako, kad įtampos biudžete jau yra užprogramuotos įvairių socialinių problemų, o jas spręsti – privalu.
„Atlyginimų indeksavimas bus paremtas tuo, kaip seksis rinkti mokesčius, efektyvinti jų surinkimą. Mes matome nišų, kur yra galimybių pasispausti ir tą biudžetą surinkti šiek tiek didesnį, tačiau reikia įgyvendinti dar daugybę pakeitimų.
Šiaip ar taip turėsime socialinį biudžeto spaudimą dėl emigracijos, gimstamumo – tai yra užkoduota, nes visuomenė sensta, darbo jėgos mažėja. Problema yra užkoduota ir turime ją spręsti dabar“, – teigia pašnekovas.
Idėja sveikintina, tačiau ne lietuviškam būdui?
Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas pasakoja, kas Skandinavijos šalyse, taip pat ir Vokietijoje, didelėje dalyje kontinentinės Europos iš tiesų galioja kolektyvinės derybos dėl darbo užmokesčio kėlimo.
„Japonijoje, beje, iš dalies panašus modelis funkcionuoja, o Švedijoje jos ypatingai svarbios. Jų tikslas – tarp privataus sektoriaus rinkos lyderių ir vyriausybės sutarti dėl bent jau preliminarių ateinančių metų darbo užmokesčio didinimo gairių. Tai niekada nebūna iškalta akmenyje, bet derybos vyksta ir jų metu aptariami ir kiti klausimai, tokie kaip, tarkime, ką turi padaryti valstybė, kad būtų pagerintos verslo sąlygos, kaip optimizuoti įstatymus tam, kad būtų pasiektas optimalus sprendimas, tenkinantis ir darbuotojus, ir darbdavius“, – kalba Ž. Mauricas.
„Skandinavijoje nacionalinių šakinių derybų principas yra labai išsiplėtojęs, turi senas tradicijas. Mes turime institucinę Trišalę tarybą, kurioje kai kurie nacionalinės svarbos klausimai yra svarstomi, tačiau bendros šakinių derybų struktūros susiformavusios nėra. Nacionalinis susitarimas savo turiniu yra sveikintinas ir būtų labai gražus kooperacinės politikos pavyzdys, tačiau adaptuoti jį Lietuvos socialinių santykių struktūrai būtų sudėtinga“, – sako G. Nausėda.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse7
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...