Vaistų nuo krizės ir nauja valdžia neišrado

Jeigu vėl smogtų ekonominė krizė, būdų išsikapstyti iš jos neturime. Rezervinis fondas senka, o specialus fondas lėšoms sunkmečiui kaupti – tik vizijose.

Fonde lėšos senka

Šiuo metu, siekiant užtikrinti valstybės finansų sistemos stabilumą, yra kaupiamas Rezervinis (stabilizavimo) fondas. Jis įsteigtas 2001-ųjų pabaigoje, po Rusijos ekonominės krizės. Finansų ministerijos teigimu, šis fondas turėjo veikti kaip makroekonominis stabilizavimo veiksnys ir netiesioginis pinigų rezervas, kuris prireikus palaikytų ūkio finansavimą galimų ekstremalių situacijų bei ekonominės grėsmės atveju.

Rezervinį fondą daugiausia sudaro valstybės turto privatizavimo pajamos, o lėšos gali būti panaudojamos pensijų sistemos reformai finansuoti, ekstremalių situacijų ir ekonominės grėsmės padariniams likviduoti, fondo valdymo išlaidoms ir valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, grąžintinai vykdyti. Šių metų liepos 1 d. Rezervo fonde buvo 451,3 mln. litų.

Tačiau, Finansų ministerijos duomenimis, fondo lėšos pamažu senka. Dėl šios priežasties dar 2011 m. buvusi Vyriausybė su Ingridos Šimonytės vadovaujama Finansų ministerija priešakyje buvo užsimojusi naikinti šį fondą ir vietoj jo steigti kitą – fondą lėšoms, skirtoms galimam naujam sunkmečiui, kaupti. Finansų ministrė tuo metu argumentavo, kad veikiantis Rezervo fondas nėra apsaugotas nuo politinių ciklų, o naujajame sukaupti pinigai būtų naudojami tik konstatavus, kad prasidėjo nauja ekonominė krizė. Tam buvo sukurta ir koncepcija, kuri turėjo pradėti veikti 2014 m. sausį, tačiau ji taip ir liko neįgyvendinta.

Dar pernai Rezervo fonde buvo apie 600 mln. litų. Iš Baltijos šalių lėšų rezervą sunkmečiui turi Estija.

Siūlys savo pataisas

Finansų ministerija taip pat pripažįsta, kad Rezervo fondas nepateisina lūkesčių, ir žada pati siūlyti naujus teisės aktų projektus esamam fondui pakeisti.

"Neišsamus teisinis fondo veiklos reglamentavimas neužtikrino, kad jame sukauptos lėšos būtų adekvačios valstybės rezervo lėšoms. Todėl siekdama sukurti patikimą ilgalaikį pagrindą valstybės finansų tvarumui išlaikyti, apsaugoti juos nuo neigiamo politinių ir ekonominių ciklų poveikio, vykdyti į kainų stabilumą ir aukštą užimtumo lygį orientuotą biudžeto politiką, Finansų ministerija parengė ir teiks svarstyti biudžeto sistemą reformuojančius teisės aktų projektus (tarp jų – ir susijusį su Rezerviniu (stabilizavimo) fondu), kad būtų kaupiamos valstybės iždo atsargos, kurias būtų galima naudoti prasidėjus sunkmečiui. Taip pat sieks sudaryti prielaidas, kad apdairus valstybės finansų tvarkymas ir skolos mažinimas būtų ne pasirinkimas, o pareiga", – rašoma ministerijos pateiktame atsakyme.

Tačiau kada tokie siūlymai išvys dienos šviesą, neaišku. Ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis patvirtino – "toks dalykas reikalingas, tačiau kada koncepcija bus teikiama, nenorėčiau pameluoti".

V.Lenkutis taip pat negalėjo patikslinti, ar kuriant pataisas bus remiamasi buvusios Vyriausybės koncepcija.

Greito rezultato nebus?

Vienas buvusios valdančiosios koalicijos narių, Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, sako jau neprisimenąs, kodėl tuometės valdžios parengta koncepcija taip ir liko neįgyvendinta. Tačiau fondo idėją Seimo narys palaiko.

"Vienareikšmiškai reikalingas (fondas – red. past.), ir tada palaikiau Vyriausybėje šitą koncepciją. Geras ir kolegų estų pavyzdys, kai, atėjus finansų krizei, tiek Lietuva, tiek Latvija buvo labai sudėtingoje situacijoje, nebuvo sukaupta rezervo ir reikėjo priimti labai radikalius sprendimus mažinant išmokas. O Estija visgi amortizavo šitą nuosmukį turėdama rezervą ir galėdama išlaikyti pakankamai stabilų valstybės veikimą, nedarė radikalių sprendimų išmokų srityje. Dabar, jeigu ekonomika augs, labai svarbu, kad politikai ne naujiems pažadams ar svajonėms tuos pinigus skirtų, o visgi dėtų rezervą ir būtų pasirengę įvairiems finansiniams iššūkiams", – dėstė E.Masiulis.

Visgi politikas pripažįsta – jeigu sunkmetis kiltų artimiausiu metu, pavyzdžiui, būtų justi Rusijos ekonominės krizės padariniai, toks fondas negelbėtų, nes dar nebūtų prisipildęs lėšų.

"Dar tik kalbam apie koncepciją arba tokio fondo atsiradimą, natūralu, kad jame sukauptos lėšos solidžiau atrodys po 5 ar 10 metų. Manau, kad šitas fondas, jeigu kiltų rimta Rusijos krizė, per artimiausius kelerius metus dar nelabai padėtų", – pridūrė Seimo narys.

Nežino, ar yra toks fondas

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas prisipažino net nežinantis, ar prieš dvejus metus siūlyta koncepcija įgyvendinta ir ar valstybė turi rezervo fondą.

"Dabar, žinot, ir nepasakysiu, aš tiesiog nesidomėjau tuo dalyku. Bijau pasakyti, pasidomėti reikės, kai grįšiu į Vilnių, pasiskambinsiu, ar yra toks fondas, ar ne", – žadėjo komiteto pirmininkas.

Paklaustas, ar šiuo metu būtų įmanoma kaupti lėšas sunkmečiui, B.Bradauskas svarstė, kad toks fondas reikalingas, tačiau sakė nematantis, iš kur paimti pinigų.

"Jeigu tą fondą sudarytume, jis turėtų būti apie milijardą. Tad šiuo metu nelabai matau, iš kur būtų galima paimti, kai dar skolose esam. Jį reikia steigti, matyt, nes valstybėje tokį fondą reikia turėti. Tiktai tiek, kad ateina kas nors, išnaudoja ir vėl tuščią palieka, kaip mes gavom biudžetą visą skylėtą", – savo versiją pateikė B.Bradauskas.

Violeta Klyvienė
"Danske Bank" vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Iš esmės tokio stabilizacinio fondo idėja turėjo prasmę jau nuo to laikotarpio, kai mes užfiksavome savo nacionalinę valiutą, nes taip mes apsisaugotume nuo nepalankių ciklinių ekonominių svyravimų. Tokį patį fondą turėjo ir estai. Bet realiai intencijos ar galimybės tą fondą kaupti buvo nepaprastai mažos.

Jeigu palyginsime, kaip iš krizės kapstėsi Estija ir Lietuva, tai Estija, aišku, turėjo daug daugiau manevro laisvės, nes jiems nereikėjo skolintis finansų rinkose, kurios užsidarė per naktį, jeigu galima taip pasakyti. Tuo metu mums reikėjo imtis desperatiškų veiksmų, siekiant įtikinti išorinius skolininkus, kad nebankrutuosime, kad mums paskolintų tų pinigų.

Tačiau nesvarbu, kaip tas fondas vadinsis ir koks įstatymas jį reglamentuos, labai daug kas priklauso nuo politinės valios, nuo to, ar yra politinis noras ir sugebėjimas ekonomikos augimo bei klestėjimo laikotarpiu neišlaidauti, o kaip tik siekti didesnio ekonomikos augimo. Prisiminkime, per patį bumą, 2007–2008 m., užuot kaupę tokį fondą, mūsų politikai pradėjo mažinti gyventojų pajamų mokestį ir iš esmės nubraukė visas galimybes, bent jau teorines, šiek tiek pasitaupyti.

Tokio fondo buvimas neabejotinai yra finansinis buferis, kuris suteikia valstybei bent jau manevro laisvę. Jeigu Rusijos krizės įtaka Lietuvai būtų dramatiška ir tai lemtų ekonomikos smukimą, mes vėl susidurtume su tomis pačiomis problemomis, kurios buvo ir per pirmą Rusijos finansų krizę, ir vasarą per kreditų krizę. Na, o kas gi mums finansuos vis dar gana didelį biudžeto deficitą, kas suteiks tų pinigų? Finansų rinkos šiais laikais dar jautriau reaguoja į visus tokius nepageidautinus šokus, mes tame kontekste atrodome gana jautrūs negatyviems svyravimams, esame atvira ekonomika. Be to, prekybiniais ryšiais su Rusija esame gan stipriai susiję. Tame kontekste tokio fondo turėjimas neabejotinai duotų didesnį atokvėpį, sumažėjus mokesčių įplaukoms į biudžetą, tai leistų atsipalaiduoti ar šiek tiek sušvelnintų padėtį.

Aišku, tai būtų sveikas finansinis buferis, bet kalbėti apie tokį realų fondo sukūrimą, kol biudžetas – deficitinis, yra naivoka. Jis gali atsirasti tik tuomet, kai turėsime perteklių. Gana optimistiniais skaičiavimais, nedidelis perteklius planuojamas 2016 m., todėl dar daug laiko praeis, kol mes de facto galėsime ką nors sukaupti.


Šiame straipsnyje: pinigailitaibiudžetasvaldžia

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių