- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas sako, jog šių metų valdžios sektoriaus deficitas galėtų sudaryti daugiau kaip 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), jeigu likviduojant koronaviruso krizės padarinius valdžiai pavyks įgyvendinti visas suplanuotas priemones.
Jis taip pat kartoja, kad visa valstybės finansinė parama turi būti perkelta į biudžetą.
„Jeigu būtų visos priemonės įgyvendintos taip, kaip suplanuota, biudžeto deficitas viršytų dviženklį skaičių ir mes būtume pirmūnai“, – antradienį Seimo konservatorių frakcijoje pareiškė V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, valstybės parama turi atsispindėti biudžete, nes jos „skaičiai įspūdingi“.
„Kai kalbame apie tokios apimties skatinimo priemones, pirmiausia jos turėtų atsigulti į biudžetą, nesvarbu, kad faktas (panaudojimas – BNS) yra tik 10 proc. (...) Kaip jos eina šalia biudžeto, nelabai susivokiu“, – tvirtino centrinio banko vadovas.
V. Vasiliauskas pareiškė abejojantis dėl valstybės paramos efektyvumo.
„Ar tai kuria potencialą ateičiai, ar ne? Čia daug klaustukų, nes mes nesame tos didžiosios ekonomikos, mes negalime tų pinigų pilti į kairę ir į dešinę, mums reikia pasėmus pipetę dėliot, kad paskui sukurtume potencialą vidutiniam laikotarpiui“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, vėl daugėja gyventojų, norinčių skolintis iš bankų.
„Tų, kurie teiraujasi apie naujų paskolų išdavimo sąlygas, jų skaičius didesnis nei buvo prieš karantiną, bet išduotų namų ūkio paskolų skaičius toli nesiekia ikikarantininės situacijos. Bet stabilizacijos ženklai yra“, – tvirtino jis.
Pasak V. Vasiliausko, balandis buvo „juodžiausias mėnuo“ skolinimo prasme – smuko tiek verslui, tiek gyventojams suteiktų paskolų.
„Susitraukimas yra. Penktadaliu sumažėjo įmonių skolinimasis, namų ūkiai skolinasi trečdaliu mažiau. Gegužės srautas rodo, kad stabilizacija yra“, – kalbėjo centrinio banko vadovas.
Finansų ministerijos parengtoje Lietuvos stabilumo 2020 metų programoje prognozuojama, kad Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas šiemet gali siekti nuo 9,1 iki 11,4 proc. BVP – daugiau nei 2009 metų krizės metu, kai jis sudarė 9,1 procento. 2021 metais valdžios sektoriaus deficitas turėtų sudaryti nuo 2,4 iki 3,9 proc. BVP.
Paskutinį kartą Lietuvos valdžios sektorius deficitinis buvo 2015 metais, tuomet jo deficitas sudarė 0,2 proc. BVP. Pastaruosius ketverius metus jis buvo perteklinis, pernai valdžios sektoriaus biudžeto perviršis sudarė 0,3 proc. BVP. Rengiant 2020 metų biudžetą buvo prognozuojama, kad valdžios sektoriaus perteklius šiemet sudarys 0,2 proc., o 2021 metais – 0,1 proc. BVP.
LB prognozuoja, kad pagal pagrindinį scenarijų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet sumažės 9,7 procento. Finansų ministerija balandžio mėnesį sudarytame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje numato, kad šalies ekonomika šiemet sumažės 7,3 procento.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...