- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ekonomika gegužės mėnesį tapo viena iš sparčiausiai grįžtančių į normalų ritmą šalių, atsigaunantis gyventojų mobilumas suteikia prielaidų manyti, kad normalizuosis ir didesnė dalis vidaus paklausos, situacija darbo rinkoje taip pat rodo stabilizacijos ženklus, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Ekonominė situacija yra šiek tiek geresnė nei mes prognozavome kovo mėnesį (...) Vienas iš svarbiausių teigiamų elementų, kuris daro įtaką prognozuojant mūsų ekonominę situacija, yra pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto augimas, nepaisant karantino, jis vis dar buvo teigiamas (....) Todėl yra tikimybė, kad metinis rezultatas bus geresnis, nei mes prognozavome kovo mėnesį“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.
LB prognozuoja, kad pagal pagrindinį scenarijų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet sumažės 9,7 proc. – 1,7 punkto mažiau nei prognozuota kovo mėnesį. Pagrindinė to priežastis yra mažesnis privataus vartojimo susitraukimas – jis šiemet turėtų sumenkti 12,5 proc., arba 2,7 punkto mažiau nei prognozuota kovą.
Numatoma, kad dėl pandemijos poveikio nedarbo lygis šiemet išaugs ir sieks 11,9 proc., vidutinis darbo užmokestis sumažės 2,6 proc., o infliacija sudarys 0,6 procento.
Mažesnį nuosmukį leidžia prognozuoti palyginti geras pirmojo ketvirčio BVP rezultatas (+2,4 proc.), ne toks didelis, kaip manyta, prekybos (–14 proc.) ir pramonės (–12,5 proc.) nuosmukis balandžio mėnesį, kuris, tikėtina, bus prasčiausias mėnuo šalies ekonomikai. Bazinis scenarijus pagrįstas prielaida, kad griežto karantino priemonės atšaukiamos gegužės mėnesį, o paklausa ir ekonomika atsigauna palyginti lėtai.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus vartojimas šiemet augs 2,9 proc., investicijos sumenks 8 proc., eksportas ir importas sumažės atitinkamai 13,8 proc. ir 10,5 procento.
Numatoma, kad dėl pandemijos poveikio nedarbo lygis šiemet išaugs ir sieks 11,9 proc., vidutinis darbo užmokestis sumažės 2,6 proc., o infliacija sudarys 0,6 procento.
Pagal palankųjį scenarijų numatoma, kad BVP smuks 7 proc., remiantis prielaida, jog viruso protrūkis pasaulyje suvaldomas gana greitai, o pasaulio ir Lietuvos ekonomika palaipsniui grįžta į vėžes be didelių neigiamų ilgalaikių pasekmių. Anot V. Vasiliausko, šis scenarijus, nors ir optimistinis, nėra smarkiai nutolęs nuo realybės, dėl to jis yra pakankamai artimas baziniam scenarijui.
Atšiauriojo scenarijaus atveju BVP sumažėtų 17 procentų. Daroma prielaida, kad viruso plitimo pasaulyje nepavyksta suvaldyti iki tol, kol nėra išrandamos medicininės priemonės kovai su šiuo virusu. Todėl tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos aktyvumas vis dar prislopintas, o ilgesniu laikotarpiu padaroma didesnė žala ekonomikos potencialui.
LB prognozuoja, kad pagal bazinį scenarijų kitąmet realusis BVP padidės 8,3 proc., tačiau jis dar neatsvers šių metų ekonomikos susitraukimo.
„Jei tendencijos bus tokios kaip mes prognozuojame, 2022 metais ekonomikos balansas atsikurs“, – sakė V. Vasiliauskas.
Privatus vartojimas kitąmet turėtų augti 8,6 proc., valdžios sektoriaus vartojimas – 0,8 proc., investicijos – 5,4 proc., eksportas ir importas – atitinkamai 14,6 proc. ir 12,6 procento.
Nedarbo lygis kitąmet turėtų sumažėti iki 8,8 proc., darbo užmokestis augti 2 proc., o infliacija sudaryti 0,9 procento.
Pasak Lietuvos banko ekonomisto Ernesto Virbicko, 2022 metais infliacija Lietuvoje turėtų padidėti iki 1,7 procento.
„Toks padidėjimas turėtų būti siejamas bent su dviem priežastimis. Viena yra ta, kad ekonomika tuo metu jau vis stipriau atsigaus, gerės padėtis darbo rinkoje, todėl šiek tiek daugiau kils darbo užmokestis ir tai turės įtakos grynajai infliacijai“, – aiškino E. Virbickas.
Jo teigimu, kita priežastis yra susijusi su naftos kainomis. Šiemet ir 2021 metais sumažėjusi naftos kaina vis dar turėtų mažinti energetinių produktų kainas, tačiau 2022 metais tolesnis naftos kainų kritimas nebeprognozuojamas ir ji neturės neigiamos įtakos energetinių produktų kainoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus29
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...