V. Vasiliauskas: perimti Ūkio banko turtą norėtų ir „Swedbank“

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ valdomas antras pagal valdomą turtą Lietuvos komercinių bankų domėjosi galimybe perimti antradienį uždaryto šešto pagal turtą Ūkio banko turto dalį, pareiškė Lietuvos banko vadovas.

„Kiek girdėjau, “Swedbank„ buvo išreiškęs tokį interesą“, - Lietuvos televizijos laidoje „Teisė žinoti“ trečiadienį sakė Vitas Vasiliauskas, paklaustas, ar, be Šiaulių banko, kiti šalies bankai norėtų perimti gerąją Ūkio banko turto dalį.

Jis teigė manantis, kad laikinasis Ūkio banko administratorius kreipsis į visus komercinius bankus, kurie norėtų dalyvauti, gelbėjant Ūkio banką, ir pasirinks geriausią variantą.

„Swedbank“ atstovas antradienį BNS teigė nekalbėjęs su Lietuvos banku dėl bendradarbiavimo, pertvarkant ant bankroto ribos esančio Ūkio  banko veiklą.

„Jokių kalbų nebuvo“, - BNS sakė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.

Tuo metu Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ir vietos investuotojų valdomas Šiaulių bankas, kuris pagal turtą yra septintas rinkoje, jau pradėjo derybas dėl Ūkio banko turto bei įsipareigojimų perėmimo. Trečiadienį bankas pasirašė ketinimų protokolą su Ūkio banko laikinuoju administratoriumi Adomu Audicku.

ERPB trečiadienį paskelbė, jog suteiks subordinuotą paskolą Šiaulių bankui, šiam perimant Ūkio banko gerą turtą ir apdraustus indėlius. Paskola, kurios dydis kol kas neskelbiamas, kaip teigiama, priklausys nuo perimamo turto apimties.

Šiaulių banko valdybos pirmininkas Algirdas Butkus BNS sakė, kad ERPB skolins „daug - tiek, kiek reikės“.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pernai spalio pradžioje Šiaulių ir Ūkio bankų bendras turtas siekė 6,947 mlrd. litų - pagal šį rodiklį jie kartu užėmė 9,1 proc. rinkos, bendras paskolų portfelis buvo 4,213 mlrd. litų - 7,8 proc., o pagal indėlius, kurių bendra suma buvo 5,575 mlrd. litų, jie būtų treti po „Swedbank“ ir SEB banko - 12,6 proc. Kartu abu bankai šių metų pradžioje turėjo 313 tūkst. klientų, arba 8,1 proc. rinkos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tiesiog klausimas

Tiesiog klausimas portretas
Gerbiami Kauno dienos valdžia, kodėl taip pataikaujat ne tam kuriam turėtumėt? Kodėl tylit? Laukiat geresnių laikų??? Ar naujam savininkui tarnaujat?

Degeneracija bus

Degeneracija bus portretas
Pasibaigs karas, viskas nurims ir nusistovės. Ir mes visas turimas jėgas: visą auksą, visą savo materialinę galią skirsime žmonių bukinimui ir apkvailinimui! Žmogaus smegenys ir sąmonė turi gebėjimą keistis, todėl pasėję chaosą, mes nepastebimai pakeisime tikras vertybes netikromis ir priversime žmones tomis netikromis vertybėmis tikėti. Kaip? Mes subursime aplink save bendraminčius, surasime sau sąjungininkus pačioje Lietuvoje. Epizodas po epizodo bus pradėta vykdyti grandiozinė savo mastais pačios nepaklusniausios Žemėje tautos žūties tragedija, galutinis ir nesugrąžinamas tautos sąmonės užgesinimas. Pavyzdžiui, iš meno ir literatūros mes palaipsniui išguisime jo socialinę esmę; dailininkus ir rašytojus atpratinsime domėtis išraiška ir tyrinėjimu tų procesų, kurie vyksta tautos gelmėse. Literatūra, teatras, kinas – viskas vaizduos ir šlovins pačius žemiausius žmogiškus jausmus. Mes visokeriopai palaikysime ir padėsime taip vadinamiems dailininkams, kurie įkyriai kals į žmonių sąmonę sekso,gėjų, smurto, sadizmo, išdavystės kultą – žodžiu, visokį amoralumą. Valstybės valdyme mes sukursime chaosą ir sumaištį. Mes nepastebimai, bet aktyviai ir nuolatos sudarysime sąlygas valdininkų despotiškumo klestėjimui. Biurokratizmas ir vilkinimas bus laikomi dorybėmis. Sąžiningumas ir padorumas bus išjuokiami, taps niekam nereikalingi ir virs praeities atgyvenomis. Įžūlumas ir akiplėšiškumas, melas ir apgaulė, girtuoklystė ir narkomanija, gyvuliška baimė vienas kito ir begėdiškumas, išdavystė, nacionalizmas ir priešiškumas kitoms tautoms – visų pirma priešiškumas ir neapykanta rusų tautai — visa tai mes kultivuosime vikriai ir nepastebimai, kol visa tai suvešės ir įsitvirtins. Ir tik nedaugelis, visai nedaugelis įtars ar net supras, kas vyksta. Bet tuos žmones mes įstumsime į beviltišką padėtį, paversime juos pajuokos objektais, rasime būdų juos apjuodinti ir paskelbti visuomenės atmatomis. Rausime dvasines šaknis, suvulgarinsime ir naikinsime tautinės doros pagrindus. Taip mes naikinsime kartą po kartos. Pradėsime nuo vaikų ir bręstančių paauglių, daugiausiai dėmesio skirsime jaunimui — skaldysime, demoralizuosime ir morališkai smukdysime jaunus žmones. Mes padarysime juos cinikais, nepraustaburniais ir kosmopolitais*. Štai taip mes tai padarysime!”

Savas

Savas portretas
Ar ne laikas butu valstybei tureti SAVO banka?
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    47
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių