- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos Vyriausybė, reaguodama į koronaviruso krizę, ėmėsi fiskalinių priemonių, dėl kurių valstybės skola gali padidėti 9 mlrd. eurų, todėl labai svarbu tinkamai panaudoti ekonomikai skatinti skiriamas lėšas, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
„Čia labai svarbus yra preciziškumas ir tikslumas. Be abejo, likvidumą ir tam tikrą vartojimą užtikrinti yra svarbu, bet ne ką mažiau svarbu yra panaudoti pinigus konkurencingumui didinti – nukreipti į vidurinę perspektyvą, kad išnaudotume situaciją, susijusią su tam tikru fiskaliniu laisvumu“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.
Anot jo, dėl išaugusio skolinimosi valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis 2021-ųjų pabaigoje gali išaugti iki 52,7 proc.
Pasak V. Vasiliausko, Vyriausybės ketinimai dalį ekonomikos skatinimui skirtų lėšų investuoti į infrastruktūrą savaime nėra blogi, nes tai prisideda prie ekonomikos, tačiau ir šiuo atveju būtina galvoti apie vidutinės trukmės perspektyvas.
Ne ką mažiau svarbu yra panaudoti pinigus konkurencingumui didinti – nukreipti į vidurinę perspektyvą, kad išnaudotume situaciją, susijusią su tam tikru fiskaliniu laisvumu.
„Ar tai prisidės prie konkurencingumo didinimo ateityje. Aš manau, kad turint finansines galimybes labai svarbu, kad būtų lėšos investuojamos į tas sritis, kurios kurs pridėtinę vertę, kurios augins ekonomiką vidutiniu laikotarpiu. Todėl visko paleisti į trinkeles ar asfaltą tikrai nereikėtų. Investicijos į viešąjį sektorių yra labai svarbu, visų pirma į protą, žmones, viešąją infrastruktūrą“, – aiškino V. Vasiliauskas.
„Žmogiškojo kapitalo investicijos yra labai svarbios, na ir, žinoma, struktūrinės reformos, apie kurias mes labai dažnai kalbame, bet mažai šioje srityje progresuojame“, – pridūrė Lietuvos banko vadovas.
Pasak jo, kol kas apie lėšų panaudojimo efektyvumą kalbėti sunku, nes aiškesnis vaizdas bus matyti jau tik jas panaudojus, tačiau valstybės skolos augimo tempas tikrai yra didelis, ypač įvertinus tai, kad Mastrichto kriterijai numato, jog valstybės skola neturėtų viršyti 60 proc. BVP ribos.
„Be abejo, galime išgirsti, kad daugelis valstybių viršija šį rodiklį, bet mes esame atvira ir maža ekonomika. Taip, mes turime tam tikras pagalves dėl skolinimosi dabar ir dėl skolinimosi ateityje, nes esame euro zonos nariai, (...) tačiau aš manau, kad artėjant prie Mastrichto kriterijaus skaičiavimai ir statymai finansų rinkose automatiškai didės. Jeigu finansų rinkos nemato, kad tos pasiskolintos lėšos investuojamos į ekonomikos raumenų auginimą vidutiniu laikotarpiu, kad BVP augtų ir mes galėtume sumažinti santykį tarp skolos ir ekonomikos dydžio, jos pradės bausti palūkanomis“, – tvirtino V. Vasiliauskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad ir prognozuojamas Lietuvos viešojo sektoriaus deficito augimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
„Todėl panaudojant tuos finansinius išteklius reikia elgtis atsakingai, nes tai yra visos visuomenės pinigai. Grąžinimas tos skolos teks ateities kartoms, todėl man labai keista, kad kalbant apie tokius didelius skaičius, jie niekaip neatsiduria biudžete. Aš dar kartą naudodamasis proga, tikrai primygtinai paraginčiau pradėti diskusijas ir patį procesą dėl 2020 metų biudžeto peržiūrėjimo“, – tvirtino V. Vasiliauskas.
Peržiūrėti 2020 metų biudžetą taip pat ragina ir Valstybės kontrolė, apie tai Seime kalbėjo ir prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, tačiau tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad tą daryti kol kas nėra būtina.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu9
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...