V. Vasiliauskas: LB veiksmai dėl „Snoro“ buvo skubūs, bet neskuboti

Laikinosios Seimo komisijos, tiriančios „Snoro“ žlugimą, pirmininkas V. Mazuronis Lietuvos banko veiksmus, nacionalizuojant „Snorą“ ir skelbiant jam bankrotą, pavadino skubotais ir nepakankamai motyvuotais. Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko tvirtinimu, sprendimas buvo skubus, bet neskubotas. Su juo „Savaitėje“ kalbėjosi Nemira Pumprickaitė.

Laikinoji Seimo komisija, tyrusi komercinio „Snoro“ banko žlugimo aplinkybes, šią savaitę nesugebėjo pritarti visoms išvadoms, tačiau jos pirmininkas Valentinas Mazuronis pakartojo tai, ką dar praėjusią savaitę sakė mūsų laidai: komisija konstatavo, jog Seimo komisija konstatavo, kad Lietuvos banko (LB) veiksmai, perimant akcijas visuomenės reikmėms ir skelbiant bankrotą, buvo skuboti ir nepakankamai motyvuoti. Pirmiausia dėl to, kad nepavyko rasti dokumentų apie banko turto sumažėjimą, o skaičiai pateikiami skirtingi. Tai kodėl Jūs tų dokumentų komisijai nepateikėte?

Mes komisijai pateikėme arti 100, tiksliai suskaičiavau 97 dokumentus. Tarp jų – tarnybinis raštas, kurio pagrindu mes sprendimus priiminėjome, laikinojo administratoriaus raportai su siūlymais ir su turtinės padėties nustatymu. Tai tiesiog nežinau, ko dar reikia. Jeigu Seimo laikinoji komisija pasakytų, ko dar jiems reikia, tikrai mes pasistengtume pateikti tuos dokumentus.

Jeigu aš teisingai supratau, jie sako, kad skaičiai yra pateikiami skirtingi.

Tai visiškai normalus dalykas, nes tai judantis taikinys. Mūsų tarnybiniame rašte, kurio pagrindu mes priiminėjome sprendimus, mes juos priiminėjome dar neįėję į banką, t.y. tai, ką mes nustatėme iš šalies. Laikinasis administratorius pateikė skaičius jau įėjęs į banką, įsigilinęs į visą informaciją, apčiupinėjęs visą turtą. Na ir trečias etapas, tai yra bankroto etapas, kada bankroto administratorius pateikė savo skaičius. Tai, be abejo, naujausia informacija bus pateikta visuotiniame kreditorių susirinkime, kuris bus birželio 12 dieną. Ten vėl bus ketvirti skaičiai, bet tai yra normalu.

O kaip paaiškinti tą faktą, kad prokurorai 300 milijonų litų sumažino sumą, kurią pagrindiniai akcininkai kaltinami iššvaistę, ir dabar ta suma tėra 700 milijonų, kai tuo tarpu Neilo Cooperio ataskaitoje yra daugiau nei 4 milijardai?

Baudžiamojoje teisėje visi reikalavimai turi būti labai aiškiai pagrįsti. Tiesiog vyksta byla, renkami įrodymai ir tų įrodymų pagrindu yra formuojami ieškiniai. Noriu pakartoti, kad tai – judantis taikinys ir todėl neatmestina, kad skaičiai prokurorų byloje keisis.

Kitaip sakant, Jūs atmetate tą iš komisijos išeinančią idėją, kad Lietuvos banko veiksmai buvo skuboti ir nepagrįsti?

Tikrai taip, nes mūsų turimi faktai, įrodymai ir skaičiai neleidžia abejoti mūsų sprendimų pagrįstumu. Aš tikrai nesutinku su tomis interpretacijomis, kurios dabar sklando viešoje erdvėje. Dar norėčiau priminti paskutinį momentą. Na, gerai, sakykime, mūsų sprendimas yra toks „kreivas“, bet taigi teismas yra priėmęs sprendimą iškelti bankroto bylą. Tas sprendimas yra įsigaliojęs, įsiteisėjęs. Iš tikrųjų, tai yra taškas.

Jeigu banko akcininkai dirba pažeisdami įstatymus ar kažkokią nustatytą tvarką, tai kodėl negalima bausti jų pačių, jeigu jie kažko nevykdo, o reikia atimti iš jų banką ir galų gale tam bankui skelbti bankrotą?

Pagrindinis scenarijus, pagrindinė mintis ir buvo banką perimti ir jį restruktūrizuoti. Su tais pasiūlymais Vyriausybė išėjo į Seimą. Ir Seimas skubos tvarka pritarė banko padalijimui į gerą ir blogą. Tai buvo pagrindinis scenarijus. Deja, laikinajam administratoriui atlikus savo darbą, mes pamatėme didelę skylę ir tiesiog negalėjome leistis į avantiūrą – skraidinti tą banką, kuris dienų pabaigoje galėjo vėl eiti į bankrotą.

Ką Jūs manot apie tai, kad banko administratorius išvežė į Didžiąją Britaniją elektroninės bazės kopiją, kurioje yra duomenys apie banko klientus?

Aš manau, kad nėra esminio skirtumo, kur tie duomenys yra. Visoje bankinėje sistemoje, jeigu pavyzdžiu paimtume bet kurį banką, serveriai stovi ir informacija saugoma nebūtinai Lietuvoje. Mano galva, XXI amžiuje tai yra visiškai logiškas žingsnis. Vis dėlto jis teisiškai privalo atsakyti už duomenis, sudarančius banko paslaptį. Jeigu būtų nustatyta, kad esama pažeidimų, iškiltų jo atsakomybės klausimas. Kol kas mes tokių faktų nežinome.

Bet Jūs žinojote, kad jis tuos duomenis perkelia į Didžiąją Britaniją?

Konkretaus fakto, kur tuos duomenis jis laikė tikrai nežinojome. Žinojome faktą, kad duomenys buvo paimti, informacija „nusiurbta“ ir jis dirbo su ta informacija.

Klausydama Jūsų aš darau išvadą, kad banko nacionalizavimas, o vėliau ir bankroto paskelbimas nepadarė žalos nei kreditoriams, nei valstybei.

Absoliučiai taip. Aš manau, veiksmų nesiėmimas būtų padaręs žymiai didesnę žalą. Kaip jau ne kartą esu sakęs, mano nuomone, tuos veiksmus reikėjo daryti gerokai anksčiau.

O ar tiesa, kad banko akcininkai p. Baranauskas ir p. Antonovas atsiuntė Lietuvai tokį laišką, kuriame siūloma pasirašyti Taikos sutartį, jeigu Lietuva už tą Taikos sutartį sumokės 12 milijardų litų?

Aš tokio laiško nesu matęs. Esu matęs tik p. Antonovo advokatų (beje, kažkodėl keistai Ukrainos advokatų kontoros) pranešimą Lietuvos Respublikai – pretenziją, kuria siekta pradėti investicinį ginčą pagal Rusijos ir Lietuvos investicijų apsaugos sutartį. Ten yra reiškiama pretenzija, sudėliojami motyvai ir siūloma išspręsti taikiai, kitaip jie pradės visas procedūras.

O tokia suma yra nurodyta?

Sumos tiksliai nepasakysiu, bet ji yra nurodyta. Aš tai vertinu kaip normalų procesą. Manau, kad valstybės institucijos turi atsakingai pažiūrėti į šį procesą. To buvo galima tikėtis.

Bet Jūs atmetate tą galimybę, kad pusės susitaikytų, o Lietuva už tai dar ir pinigus sumokėtų?

Savaime suprantama, kad taip. Apie ką mes galime kalbėti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nitro

Nitro portretas
na jeigu tikrai taip , tai kodel taip inirtingai teisiniesi...

Kęstas

Kęstas portretas
Kubiliaus Vyriausybė ir Lietuvos bankas subankrotino„Snorą“ be pagrindo, tik norėdami įgelti rusams Seimo komisija pasigedo dokumentų, įrodančių, kad „Snoro“ turto „iš tiesų nėra“.„Mūsų žiniomis, visi sprendimai buvo priiminėjami, tiek Lietuvos banke, tiek Vyriausybėje, neturint tos informacijos“, - aiškino komisijos pirmininkas V. Mazuronis. Komisija ši istorija nesibaigs. Smulkūs investoriai bandys atgauti pinigus teismuose. Valstybė, teršianti Tėvynę milijardinėmis branduolinės jėgainės statybomis, turės galimybę panaudoti tuos milijardus, atlygindama valstybės veiksmų sukeltus nuostolius žmonėms.

AMB grabe

AMB grabe portretas
kazkaip ispanai kitaip savo banka nacionalizavo pries savaite nesuzlugdydami ir neapvogdami.... Kam reikia taip meluoti p. Vasiliauskai..? nevisi pilieciai yra durni...
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    112
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių