- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas prieš paskutinę krizę komerciniams bankams galėjo sugriežtinti kai kurias priežiūros priemones, bet to nepadarė, sako Lietuvos banko (LB) vadovas.
Vitas Vasiliauskas taip pat pripažino, kad prieš krizę LB pats nebuvo atsargus.
„Buvo galimybių (griežtinti reikalavimus bankams – BNS), bet tada jos buvo mažesnės negu dabar“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kuris analizuoja prieš dešimtmetį vykusios krizės aplinkybes, tvirtino V. Vasiliauskas.
Socialdarbietis Andrius Palionis LB valdybos pirmininko klausė, kodėl centrinis bankas prieš krizę nesugriežtino kapitalo pakankamumo rodiklių, nepadidino privalomų atsargų ribos.
„Lietuvos bankas tuo metu ir pats nebuvo iki galo atsargus ir nepadarė iki galo to, ką galėjo padaryti su to meto turimais instrumentais“, – teigė V. Vasiliauskas.
LB vadovo teigimu, kredito rinkos plėtra prieškriziniu laikotarpiu buvo didžiulė ir ji, kaip parodė tolesni įvykiai, „nebuvo tvari“.
„Nebuvo pagrįsta atsargiais, konservatyviais šaltiniais, buvo grįsta šaltiniais iš motininių įmonių“, – komiteto nariams sakė V. Vasiliauskas.
V. Vasiliauskas be kita ko pareiškė, kad bankai ne sukėlė krizę, o ją tik pagilino.
„Mano galva, situacija bankiniame sektoriuje iš principo buvo vienas iš veiksnių, kuris jokiu būdu ne sukėlė krizę, o ją pagilino“, – teigė V. Vasiliauskas.
Vertindamas priežastis, turėjusias įtakos krizei, V. Vasiliauskas pabrėžė, kad ją „pirmiausiai lėmė tarptautiniai faktoriai, antra – to meto ekonominė politika“.
„Svarbiausią vaidmenį (kodėl įvyko krizė – BNS) suvaidino veiksniai, susiję su biudžetu, viešaisiais finansais ir fiskaline politika“, – aiškino V. Vasiliauskas.
Pasak jo, motininiai bankai į dukterinius, veikusius Lietuvoje, 2008 metais buvo pervedė apie 12 mlrd. eurų.
„Tai sudarė 30-40 proc. bendrojo vidaus produkto. Tokį pinigų srautą valdyti nėra paprasta“, – tvirtino centrinio banko vadovas.
Jo teigimu, per krizę skolinimo užsienio valiuta rizikas bankai „daugiau ar mažiau labiau buvo“ permetę ant vartotojų pečių, todėl „rizikų požiūriu balanso nebuvo“.
V. Vasiliauskas pabrėžė, kad prieš dešimtmetį LB dar neturėjo visų finansinių paslaugų rinkų priežiūros mandato – jis centriniam bankui buvo suteiktas nuo 2013 metų.
2004–2013 metais LB valdyboje dirbęs Audrius Misevičius anksčiau Biudžeto ir finansų komiteto nariams liudijo, kad 2011 metais patvirtintos atsakingo skolinimosi taisyklės būtų suveikusios, jei būtų priimtos 2005-2006 metais.
Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.
Krizė – dar ne už kampo
Lietuvos centrinio banko vadovas tikina nematantis ryškių artėjančios naujos ekonominės krizės požymių, tačiau perspėja apie ekonomikos lėtėjimą.
LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pripažįsta, kad „pajamų pavertimas išlaidomis“ tęsiasi, nors kitaip negu prieš dešimtmetį.
„Kol kas sakyti, kad krizė – va, jau už kampo, negalėčiau, bet tam tikro sulėtėjimo aspektų, be jokios abejonės, mes matome“, – trečiadienį Seime žurnalistams teigė V. Vasiliauskas, apklaustas Seimo Biudžeto ir finansų komitete, analizuojančiame 2008-2009 metų krizės aplinkybes.
Pasak centrinio banko vadovo, Lietuva dabar „geriau atrodo“ negu iki krizės, 2007 metais.
„Tai, kas vyko Lietuvoje ikikriziniu laikotarpiu, tuo metu tai buvo toks nutrūktgalviškas bėgimas, tai buvo to meto ciklinių pajamų pavertimas išlaidomis, kas buvo visiškai netvaru“, – tikino jis.
Paklaustas, ar šių dienų situacija skiriasi, V. Vasiliauskas teigė, kad „dabar yra kitaip“. Tačiau jis pabrėžė, kad LB ekonominių prielaidų vertinimas ir Finansų ministerijos požiūris, kurio „pagrindu daromas 2019 biudžetas“, skiriasi.
V. Vasiliauskas pakartojo, kad „ekonomika vyksta ciklais“ – po pakilimo iki 2008 metų sekė nuosmukis.
„Dabar mes sakome, kad Lietuvos ekonomika yra pakilime ir netgi viršija potencialą, ir čia skiriasi šiek tiek mūsų vertinimas nuo Finansų ministerijos, mes esame atsargesni, Finansų ministerija – šiek tiek optimistiškesnė. Be jokios abejonės, kad kažkada susidursime su lėtėjimu. Klausimas tik, kaip mes tam būsime pasiruošę“, – teigė V. Vasiliauskas.
LB išvadą dėl kitų metų biudžeto pateiks kitą savaitę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus24
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...