- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankui nustačius būtiniausių bankų mokėjimo paslaugų krepšelio kainą, centrinio banko vadovas teigia, kad bankai pradžioje neteks dalies pajamų, tačiau ilgainiui jie išloš dėl didesnio klientų skaičiaus.
"Trumpuoju laikotarpiu - turiu omenyje metus, dvejus - (neigiamas - BNS) poveikis bus. Bet ilguoju laikotarpiu, aš, manau, visi tik išloš. Tikslas yra didesnis prieinamumas elektroninių atsiskaitymų, ir nuo to bankai tik laimės", - trumpoje spaudos konferencijoje penktadienį sakė LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Jo nuomone, trumpalaikis pajamų netekimas bankams nebus nepakeliamas. V.Vasiliauskas abejoja, ar dėl to bankai galėtų didinti paskolų maržas.
"Spaudimas rinkoje tikrai yra pakankamai nemenkas, todėl nemanau, kad čia bus toks baliono principas, kai tu vienoje vietoje suspaudi, kitoje iškyla. Aš tikrai nemanau, kad tai galėtų atsiliepti palūkanų maržoms. Rinkos elgesys rodo, kad visi pasigavo tą idėją ir pati rinka dar prieš pasirodant būtiniausių paslaugų krepšeliui, jau siūlo gerokai patrauklesnius klientams sprendimus", - sakė V.Vasiliauskas.
Tikimasi, kad ateityje bankai sujungs bankomatus į bendrą tinklą. Anot V.Vasiliausko, bankai dėl to galėtų sumažinti jų išlaikymo sąnaudas iki 30 proc.
"Čia elementari verslo logika. Mes manome, kad vienas tinklas tokioje mažoje rinkoje reiškia mažiau išlaidų, yra kaštų efektyvumo klausimas. Praeityje, kiek man yra žinoma, bankai yra svarstę apjungti į vieną tinklą. Vienas motyvų buvo kaštai, ir atskiri bankai yra sakę, kad tuomet, jų skaičiavimais, atpigų nuo 20 iki 30 proc., palaikant vieną, o ne kelis alternatyvius bankomatų tinklus", - aiškino centrinio banko vadovas.
Pasak jo, Lietuvos bankas negali nurodyti steigti vieningo bankomatų tinklo, tačiau bando "stumtelti" komercinius bankus dar kartą apsvarsyti tokią idėją. V.Vasiliausko teigimu, bankai iki šiol nesiėmė to daryti galbūt dėl noro saugoti prekės ženklą.
"Čia, matyt, konkurenciniai dalykai, matyt, brando (prekės ženklo) dalykai. Vienas didesnis, kitas mažesnis. Ir žinote, lietuviai tokia tauta - trys lietuviai, penkios partijos. Tai aš manau, genuose yra, tai mes šioje vietoje bandome užsiimti genų inžinerija", - sakė banko vadovas.
Komercinių bankų ir kredito unijų klientai už krepšelį nuo kitų metų vasario mokės ne daugiau kaip 1,5 euro per mėnesį, o nepasiturintieji - 0,75 euro. Kainos riba galios iki 2017 metų pabaigos ir kasmet bus peržiūrima, atsižvelgiant į vidutinį vartojimo išlaidų kitimą.
Krepšelį sudaro sąskaitos atidarytas, elektroninė bankininkystė ir prisijungimo prie jos priemonė (kodų kortelė ar kodų generatorius), neribotas gautų lėšų eurais įskaitymas, grynųjų pinigų įmokėjimas, mokėjimo kortelė, 10 ar daugiau bet kokių pervedimų eurais internetu per mėnesį, 550 eurų išgryninimas bankomate, tačiau ši suma gali būti didesnė, jei ją nustato pats bankas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB kiek pablogino šių metų šalies BVP prognozę – augs 1,6 proc.
Lietuvos bankas (LB) kiek pablogino gruodį skelbtą prognozę – dabar jo analitikai mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,6 procento. ...
-
Seimas svarstys pataisas dėl grynųjų pinigų apvalinimo1
Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų vasario pradėti apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Seimo opozicija pristatys siūlymus dėl gynybos finansavimo1
Seimo opozicijos atstovai ketina pateikti savo siūlymus dėl gynybos finansavimo. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?3
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...