- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors ir džiaugiamasi gerėjančiais valstybės valdomų įmonių (VVĮ) rezultatais ir jų valdybos narių nepriklausomumu, tačiau problemų kelia agresyvi jų veikimo struktūra, perimta iš privataus verslo, penktadienį Seime surengtoje konferencijoje, skirtoje VVĮ problemoms aptarti, sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
„Stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) nebuvo politikų, kurie priešintųsi tai idėjai, kilusiai prieš 4-5 metus, kad dauguma valdybos narių VVĮ turi būti nepriklausomi žmonės, atėję iš verslo ir nešantys geriausią verslo praktiką. (...) Aš džiaugiuosi, kad šiandien, lyginant su 2015 m., mes depolitizavome VVĮ, dauguma valdybos narių dabar yra nepriklausomi. Pirmas depolitizacijos etapas pavyko, dabar yra antras - suprasti, kur mes atėjome“, - konferencijoje teigė V. Sinkevičius.
Kaip kalbėjo ministras, daugeliu atvejų verslas yra pripratęs veikti agresyvioje konkurencinėje aplinkoje, o VVĮ dažnai užima monopolinę funkciją, kurios niekas kitas neatlieka valstybėje, todėl užduotas agresyvus, verslui būdingas tonas ne visada atneša geriausią rezultatą, nes VVĮ daromi sprendimai dažnai turi daug didesnį poveikį, nei priimami privačių įmonių.
„Pavyzdžių apstu - turime Registrų centro vadovą, kurio vadovaujamas Registrų centras turėtų teikti nemokamus duomenis visiems, bet tada iš ko išgyvens Registrų centras? Lietuvos pašto nesenas pavyzdys, kai paštas neatnešė žmonėms pensijų. Valstybei tai buvo didelė staigmena. (...) Tačiau matome ir daug gerų pavyzdžių - „Litexpo“, „Toksika“, - teigė V. Sinkevičius.
Pirmas depolitizacijos etapas pavyko, dabar yra antras - suprasti, kur mes atėjome.
Ministro lūkestis, - kad Lietuva būtų tų šalių sąraše, kuriose VVĮ valdysena pripažinta geriausia.
„Mano pagrindinis lūkestis, - kad nepriklausomi valdybos nariai padėtų vadovui, matytų jo klaidas, bet tikrai nebūtų taip, kad pripuolamai reaguoja į vieną ar kitą problemą, o vėliau nėra grįžtamojo ryšio. (...) Mūsų tikslas - būti tarp tų šalių, kur VVĮ valdysena laikoma pavyzdinė. Neabejoju, kad kartu galime to tikslo pasiekti. Vienas būdų - stiprinti Valdymo koordinavimo centrą, jo kompetencijas“, - teigė V. Sinkevičius.
Įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūros“ direktorius Vidas Danielius sakė, kad per pastaruosius ketverius metus VVĮ grąža siekė 600 mln. eurų, o VVĮ šiandien yra dviem trečdaliais mažiau nei prieš dešimtmetį - jų skaičius susitraukė nuo 164 iki 54.
„Dalis įmonių buvo uždarytos, privatizuotos, reorganizuotos, kai kurios įmonės yra sujungtos, pavyzdžiui, urėdijos, kelių priežiūros įmonės“, - konferencijoje teigė V. Danielius.
Pasak jo, netolimoje praeityje VVĮ valdyboje turėjo ne tik politinio pasitikėjimo, bet ir tiesiogiai ministerijų skirtų narių.
„Šiandien noriu pasidžiaugti, kad iš visų įmonių turime daugiau nei pusę nepriklausomų valdybos narių, pirmininkų ir turime absoliutų nulį politinio pasitikėjimo tarnautojų. Aišku, tai susiję ir su stojimu į EBPO“, - sakė V. Danielius.
Seimo narys, Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys teigė, kad, pasižiūrėjus į kai kurių kitų šalių gero valdymo standartus, juose atsispindi keliami žymiai aukštesni reikalavimai VVĮ valdybos narių nepriklausomumui.
„Olandijoje, man net buvo keista, įmonės vadovybė neturi būti turėjusi jokių santykių ar net susitikimų su nepriklausomu nariu iš viso. Tokio griežto (reglamento. - ELTA) dar niekur nesu skaitęs. Taip pat yra ir atlyginimų klausimas, kaip yra motyvuojami valdybos nariai gerai dirbti ir ar jie yra iš viso motyvuojami“, - nuogąstavo V. Poderys.
Kaip konferencijoje teigė įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūros“ direktorius, didžiosioms VVĮ Lietuvoje taip pat pradėti taikyti griežtesni privalomi skaidrumo reikalavimai: reglamentuotas lūkesčių raštų rengimas, nustatyti tikslai įmonėms, reikšmingai išplėstas gerosios valdysenos indeksas, kuriuo vertinami per 200 įmonės kriterijų.
Pasak jo, įmonės vis labiau atitinka pastarojo indekso reikalavimus.
„Bendrai valdysena gerėja. (...) Pagrindiniai sėkmės elementai - aiškūs lūkesčiai ir tikslai kolegialių organų nariams ir vadovybėms, finansinių rezultatų priežiūra ir kompetentingas strateginis planavimas“, - sakė V. Danielius.
Kaip ELTA jau rašė, remiantis „Stebėsenos ir prognozių agentūros“ duomenimis, VVĮ rinkos vertė 2017 m. pabaigoje sudarė 5,9 mlrd. eurų. Valstybei šios įmonės uždirbo 5,1 proc. nuosavo kapitalo grąžos (2016 m. - 4,8 proc.), tačiau bendrovės „EPSO-G“ nuosavo kapitalo grąža 2017 m. buvo minus 1,2 proc., kai Vyriausybės nustatyta šiai bendrovei nuosavo kapitalo grąža yra 8,8 proc.
Be to, Vyriausybės nustatyto nuosavo kapitalo grąžos rodiklio antrus metus iš eilės nepasiekė tokios susisiekimo sektoriaus įmonės, kaip Lietuvos oro uostai, bendrovė Telecentras, o Miškų urėdijos uždirbo 33,2 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno, 17,1 proc. mažiau nei Vyriausybės nustatytas reikalavimas. Rodiklis nepasiektas antrus metus iš eilės.
Valstybei paskirtų dividendų ir pelno įmokų suma sudarė 172,9 mln. eurų ir, palyginti su 2016 m., išaugo 42,7 proc. Susisiekimo sektoriaus įmonės į valstybės biudžetą už 2017 m. paskyrė 65,7 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų. Tai - 62,7 mln. eurų daugiau nei už 2016 m., tačiau energetikos sektoriaus įmonės už ataskaitinį laikotarpį valstybei paskyrė 15,7 proc. mažiau nei 2016 m.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...