V. Šapoka: ES paramą susiejus su reformomis, Lietuva neprieštarautų

„Savo esme tokią kryptį mes palaikome, o po to vertinsime visas mechanizmų alternatyvas. Savo esme ta kryptis yra teisinga, nes sieja finansavimą su būtinų struktūrinių reformų įgyvendinimu“, - BNS tvirtino V. Šapoka.

Jo nuomone, toks sprendimas paskatintų visas bendrijos nares įgyvendinti būtinas pertvarkas.

„Tai būtų tam tikra paspirtis ir objektyvi nuomonė iš Europos Komisijos dėl struktūrinių reformų, į kurias šalys turėtų koncentruotis. Bet reformos reikalingos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Toks mechanizmas galėtų atnešti naudos visai Europos Sąjungai“, - tvirtino finansų ministras.

Dabar finansavimas iš pagrindinių Europos struktūrinių ir investicijų fondų skiriamas, jeigu šalis atitinka tam tikras išankstines sąlygas, susijusias su finansavimo strategijų, dokumentų parengimu ir geru administravimu.

Tuo metu svarstoma daugiau dėmesio skirti struktūrinėms reformoms, makroekonomikai, teisinei sistemai ir migracijai.

Pavyzdžiui, jei šalis nesilaikytų teisės viršenybės nuostatų, finansavimas jai būtų stabdomas arba net įšaldomas. Dėl to papildomų rizikų gali atsirasti Lenkijai, kuri kritikuojama dėl teismų reformos ir pabėgėlių nepriėmimo.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai liepos pradžioje paskelbtose rekomendacijose Lietuvai pabrėžė, kad šalis privalo toliau tęsti struktūrines reformas, didžiausią dėmesį skiriant esminei švietimo pertvarkai. Fondo ekspertų vertinimu, pagrindinis šiuolaikinės ekonomikos produktyvumo augimo variklis yra žmogiškasis kapitalas.

Dar viena sritimi, itin svarbia Vakarų Europą siekiančiai pasivyti Lietuvos ekonomikai, TVF ekspertai įvardija kol kas lūkesčių nepateisinančią inovacijų politiką, nors jai skiriama gana nemažai viešųjų finansų lėšų.

Lietuva taip pat raginama i įgyvendinti struktūrines fiskalines reformas, kurios turėtų būti orientuotos į ekonomikos augimą ir pajamų didinimą. Tai, be kita ko, padėtų realizuoti valdančiųjų tikslą sumažinti pajamų nelygybę, tuo pat metu išlaikant makroekonomikos ir finansų stabilumą.

S. Jakeliūnas: turime ruoštis ES paramos lėšų mažėjimui

Lietuva turi ruoštis, kad naujame Europos Sąjungos (ES) biudžete nuo 2020 metų gali drastiškai sumažėti europinė parama, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas.

Seime surengtoje konferencijoje parlamentaras ketvirtadienį perspėjo, kad kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, statybų ir informacinių technologijų, yra per daug priklausomi nuo ES lėšų.

„Jau nuo 2009 metų keliu klausimą apie galimą kai kurių mūsų šalies ekonomikos sektorių ir viešųjų finansų struktūrinę priklausomybę nuo ES paramos lėšų. Turint omenyje, kad šių lėšų santykis su BVP sudaro apie 4 proc., šis klausimas yra tikrai pagrįstas“, - Seime surengtoje konferencijoje apie ES finansų ateitį kalbėjo S. Jakeliūnas.

Anot jo, Seimas yra paprašęs Finansų ministerijos, Lietuvos banko ir kitų institucijų, kad jos paruoštų „išėjimo iš šios galimos ekonominės viešųjų finansų priklausomybės planus“.

S. Jakeliūnas BNS teigė, kad ES parama Lietuvai gali mažėti po 2020 metų, kai bus priimta naujoji daugiametė finansinė perspektyvą, tačiau į ją lėšų nebeįneš iš bendrijos pasitraukusi Didžioji Britanija. Jo vertinimu, parama Lietuvoje po 2020 metų gali mažėti 10-15 proc.

„Bendrai paėmus ta parama, jeigu gali sumažėti, tai tikėtina tas mažėjimas gali prilygti Jungtinės Karalystės įtakai, kas yra 10-15 proc. To galima tikėtis. Gali sumažėti daugiau arba išvis nesumažėti, bet ruoštis turime įvairiems scenarijams“, - argumentavo Seimo narys.

S. Jakeliūnas konferencijoje taip pat klabėjo, jog Didžiosios Britanijos traukimasis iš bendrijos ir Pietų Europos valstybių patirtys turėtų paskatinti Lietuvą galvoti apie priklausomybę nuo ES paramos.

„Manau, pats laikas tai daryti, įvertinant ne tik būsimąjį „Brexit“ finansinį poveikį, bet ir kai kurių pietinių valstybių patirtį. Iki šiol vyravęs požiūris, kad būtina įsisavinti kuo daugiau ES paramos lėšų, nepaisant abejonių dėl ilgalaikės tokio požiūrio naudos ir sukurtos infrastruktūros išlaikymo kaštų, manau, turi keistis“, - kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Dabartinėje septynerių metų finansinėje perspektyvoje Lietuva iš ES turėtų gauti 12,601 mlrd. eurų, o į ES biudžetą įneš 2,524 mlrd. eurų.

Didžioji Britanija iš ES turėtų išstoti 2019 metų pavasarį.