- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministras Vilius Šapoka pirmadienį ir antradienį dalyvauja Euro grupės ir ES Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdžiuose Briuselyje.
Euro grupėje finansų ministrai aptars tolesnius veiksmus dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo, kuriems skirs daugiausiai dėmesio šių metų antrąjį pusmetį. Kaip skelbia Finansų ministerija, ypatingas dėmesys bus skirtas naujam finansiniam instrumentui euro zonai.
Taip pat bus nagrinėjami likę su Europos stabilumo mechanizmo (ESM) reforma susiję klausimai, siekiant pasirengti ESM sutarties pakeitimų ratifikavimui nuo kitų metų pradžios, bei tęsiamas darbas Bankų sąjungos užbaigimo srityje.
„Nuosekliai pasisakėme, kad nauja biudžetinė priemonė euro zonai turi būti bendro susitarimo dėl kitos ES daugiametės finansinės programos dalimi. Artimiausiu metu turime koncentruotis į likusius sudėtingiausius naujos priemonės finansavimo šaltinių ir paskirstymo rakto klausimus, siekiant minėtus elementus kuo greičiau integruoti į kitos daugiametės finansinės programos derybų paketą“, – pranešime cituojamas finansų ministras V. Šapoka.
Posėdžio metu bus nagrinėjami su Valiutų kurso mechanizmo II (VKM II) susiję klausimai. Bus pristatyta Bulgarijos pažanga, siekiant prisijungimo prie VKM II bei sprendžiama dėl Kroatijos paraiškos pradėti prisijungimo prie VKM II procedūras. Dalyvavimas VKM II – vienas iš kriterijų, kuriuos valstybės narės turi įvykdyti norint įsivesti eurą.
Euro grupėje taip pat bus diskutuojama dėl tarptautinio euro vaidmens stiprinimo.
ECOFIN posėdžio metu nuo liepos 1 d. ES Tarybai pirmininkaujanti Suomija pristatys pusmečio darbų programą ekonomikos ir finansų srityse. Suomija daugiausia dėmesio ketina skirti saugumui, Kapitalo rinkų sąjungai bei Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimui, aktyviau spręsti klimato kaito klausimus, plėtoti strateginės ilgalaikės klimatui neutralios ekonomikos aspektus, tvarų finansavimą, tęsti diskusijas dėl fiskalinių taisyklių.
Posėdyje taip pat bus tvirtinamos tarybos rekomendacijos valstybėms narėms 2019-2020 m. Anot Finansų ministerijos, Lietuvai rekomenduojama gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį įvairiomis priemonėmis, įskaitant mokesčių ir išmokų sistemos tobulinimą.
Tarybos nuomone, mūsų šalis turėtų tobulinti švietimo kokybę bei efektyvumą, padidinti sveikatos apsaugos sistemos efektyvumą, prieinamumą ir kokybę. Daugiau dėmesio Lietuva turėti skirti ekonominei politikai, susijusiai su investicijomis į inovacijas, energetiką ir efektyvų resursų panaudojimą, tvarų transportą ir energetikos tarpusavio jungtis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti12
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...