Urėdijų reforma atidedama iki rudens

Dar antradienį ryte jis sakė, kad įstatymo pataisos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje.

„Taip, šiandien ryte po to, kai interviu pasakiau, kad priimsime, sužinojau, kad vėl procedūriškai užvilkinta. Dar turiu pasiaiškinti (kas užvilkino - BNS) su ekspertize, su apskundimais ekspertizių. Neabejoju, kad mūsų koalicija turės išspręsti šį klausimą“, - žurnalistams sakė su piketuotojais susitikęs V.Pranckietis, paklaustas, ar reforma nebus priimta šioje, pavasario Seimo sesijoje.

Kalbėdamas su miškininkų profesinių sąjungų nariais, jis teigė pirmą kartą girdintis jų pageidavimą sėsti prie derybų stalo ir išsamiai aptarti reformą, tačiau po maždaug 10 minučių trukusio pokalbio V.Pranckietis profsąjungų federacijos vadovei Ingai Ruginienei pažadėjo susitikti ir aptarti reformos klausimus.

„Turime išklausyti visas puses. Turime atsakyti į jiems rūpimus klausimus. Turime išspręsti valstybinį klausimą“, - žurnalistams kalbėjo Seimo vadovas.

I.Ruginienė BNS teigė, kad Vyriausybė per pusę metų nesugebėjo atsakyti, kokią naudą ne tik Lietuvai, bet ir miškininkams duos planuojama reforma, o labiausiai juos piktina tai, kad jie nedalyvavo rengiant pertvarką.

„Mes siekiame atkreipti Seimo dėmesį dėl mums rūpimų klausimų. Kertinis klausimas, kurį keliame nuo sausio mėnesio - nėra derybų su profesine sąjunga. Planuojant bet kokius pakeitimus jau prieš planavimo stadiją, turėjo būti susėsta su profsąjunga ir suderinta. Ta procedūra absoliučiai pažeista“, - BNS kiek anksčiau trečiadienį teigė I.Ruginienė.

Ji tikisi, kad Seimas išgirs darbuotojų nerimą ir reformą numatančius įstatymus nagrinės ne skubotai ir kokybiškai.

„Mes tikimės, kad Seimas pagaliau įsiklausys ir nedarys tokių nesąmonių, kaip padarė farsą su ekspertize. Pagrindinis dalykas yra kaštų ir naudos analizė - kokią ekonominę naudą atneš reforma, kas atsitiks su darbuotojais. Mes šiuos klausimus keliame pusę metų ir vis dar negauname atsakymų“, - tvirtino I.Ruginienė.

Protestuotojai prie Seimo buvo susirinkę su plakatais, kurie skelbė „Urėdijas uždarysim ir į Airiją varysim“, „Reikia tikro, apskaičiuoto projekto, o ne vizijos!“, „Nevažinėkit „buldozeriais“ po miškus“ ar „Negalima taip elgtis su Lietuvos turtu“.

„Pats susijaudinimas ir rūpestis plakatuose yra matomas. Nėra kalbos apie valstybinių miškų privatizavimą, nėra kalbos apie miškų mažinimą, nėra kalbos apie kirtimą daugiau nei priauga ir apie tai, kad miško pramonė turėtų sunykti“, - komentavo V. Pranckietis.

Urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj Generalinės urėdijos ir 42 rajonuose esančių urėdijų bus įsteigta 25 skyrius turinti viena valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Prie šios įmonės ketinama prijungti ir Miškotvarkos institutą.

Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos, jose dirba apie 4 tūkst. miškininkų.

Dės pastangas, kad įsigaliotų nuo sausio pirmos

Miškų urėdijų reforma bus pradėta įgyvendinti 2018 metais, kaip ir buvo planuota, sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas.

„Dėsime visas pastangas, kad įstatymas įsigaliotų nuo sausio pirmos. Ir visiškai nesvarbu, ar svarstymą tęsime dabar pratęstoje sesijoje, ar rudenį“, - trečiadienį žurnalistams Seime pareiškė „valstietis“ Kęstutis Mažeika, paprašytas įvertinti Seimo pirmininko pareiškimą, jog reformos priėmimas atidedamas iki rudens.  

„Mes bet kokiu atveju laukiame ekspertų išvadų. Kai sulauksime jų, planuosime darbotvarkę (reformos svarstymą komitete - BNS). Jeigu reikės pratęsti sesiją, tada derinsime su Seimo pirmininku, su valdyba“, - pridūrė K.Mažeika.

Jis pabrėžė, kad urėdijų pertvarka yra viena prioritetinių reformų, todėl reikia į tai atsižvelgti.

„Jeigu Seimo pirmininkas mano, kad pratęsti savaitei at dviem (Seimo pavasario sesiją -BNS) yra problema, tai tada kalbėsime su Seimo pirmininku“, - teigė K.Mažeika.

Pasak jo, išvados turėtų būti pateiktos per savaitę, kai Seimo kanceliarija apsispręs, kas atliks ekspertizę.

BNS žiniomis, nepriklausomą reformos ekspertinį vertinimą norėtų teikti du pretendentai, pateikę paraiškas konkursui. Seimo kanceliarija jų neskelbia, kol nesibaigė paraiškų vertinimas.

Vienos konkurso dalyvės - Lietuvos miškininkų sąjungos - prezidentas Edmundas Bartkevičius BNS patvirtino, kad sąjunga dalyvauja konkurse. Pasak jo, vertinimą ji gali atlikti veltui, tačiau jis nesitiki laimėti.

Jo teigimu, sąjunga iki ketvirtadienio 15 val. turi patikslinti ekspertų kvalifikaciją, tuomet Seimo kanceliarija spręs, ar skelbti nugalėtoją.

Negavęs ekspertų išvadų, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį nesvarstė urėdijų pertvarkos. 

Nepriklausoma ekspertizė turi atsakyti tik į du klausimus: ar Miškų įstatymo pataisomis siūloma reforma atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruota į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams bei ar ji teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu.

Reformos vertinimo reikalauja maždaug 50 parlamentarų iš liberalų, socialdemokratų, „tvarkiečių“, lenkų ir konservatorių frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Pagal Seimo statutą toks vertinimas privalomas. Už jį Seimas ketina sumokėti iki 200 eurų.

Premjeras: priešinasi neskaidri sistema

Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad valstybinių miškų pertvarką Seime stabdo neskaidri ir neefektyvi urėdijų sistema.

„Tai yra sprendimas, kuris buvo užsibrėžtas padaryti pavasario sesijoje. Aš tai suprantu, kaip procedūrinį vilkinimą, kuris buvo vykdytas Seime naudojantis statuto normomis, kurios iš esmės niekada nebuvo taikomos. (...) Labai suprantama, kad šita sistema, kuri yra tapusi neskaidrumo, neefektyvumo ir nepotizmo simboliu, ji deda visas pastangas, kad save išsaugotų“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S.Skvernelis.

Premjeras patikino, kad urėdijų pertvarka yra vienas iš pagrindinių šios valdančiosios koalicijos uždavinių.

Seimo kanceliarija per savaitę turėtų nuspręsti, kas atliks nepriklausomą reformos ekspertizę, kuri turi atsakyti, ar Miškų įstatymo pataisomis siūloma reforma atitinka teisėkūros principus, yra tinkamai integruota į nacionalinę teisės sistemą ir neprieštarauja Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams bei ar ji teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu.

Vyriausybė - prieš urėdijų skaičiaus mažinimą iki 25

Seime stringant valstybinių miškų pertvarkai, ministrų kabinetas trečiadienį nepritarė Seimo narių grupės siūlymui sumažinti urėdijų skaičių nuo 42-jų iki maždaug 25-ių, tačiau palaikė draudimą būsimos vienos miškų įmonės darbuotojams ar jų giminaičiams dirbti privačiame medienos versle.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė grupės Seimo narių pasiūlymui nekeisti dabartinės miškų valdymo sistemos ir palikti dabartines urėdijas arba sumažinti jų skaičių iki 25, nustatant minimalius valstybinio miško plotus ir metines kirtimų apimtis.

Anot Aplinkos ministerijos, toks pasiūlymas nepadidintų urėdijų veiklos ir valdymo efektyvumo, valstybės ištekliai ir toliau būtų naudojami neracionaliai, sektoriuje būtų sunku taikyti skaidrumo ir gero valdymo kriterijus. Be to, nebūtų įgyvendintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijos apjungti smulkias valstybės įmones.

Vyriausybė pritarė Seimo narių Virginijos Vingrienės, Juozo Varžgalio, Algimanto Salamakino, Kęstučio Bacvinkos, Audrio Šimo ir Juozo Oleko siūlymui drausti būsimos įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ darbuotojams ir jų giminaičiams dirbti, steigti ar kitaip dalyvauti privačiose medienos ruošos, perdirbimo, prekybos ir medžioklės aptarnavimo įmonėse. Manoma, kad toks apribojimas pašalintų bet kokias prielaidas neskaidriai veiklai valstybiniuose miškuose.

Urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj Generalinės urėdijos ir 42 urėdijų bus įsteigta 25 skyrius turinti viena valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Prie šios įmonės ketinama prijungti ir Miškotvarkos institutą.