- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva neturės nei techninių, nei politinių galimybių pirkti elektrą iš Baltarusijos, net jeigu Minskas ir sutiktų su Lietuvos premjero siūlymu pertvarkyti Astravo atominę elektrinę (AE) į dujinę jėgainę, mano Seimo pirmininkas. Viktoras Pranckietis išsamiau nekomentavo premjero pasiūlymo Baltarusijai.
„Sinchronizuojamės su Europos kontinentiniais tinklais ir visos linijos yra tokios stadijos, kad bus atjungtos. Ir mūsų įstatymas skelbia, kad mes nepirksime elektros iš nesaugių atominių elektrinių (...) Siekiama sinchronizacijos su Vakarais, atsijungimo nuo BRELL, nuo to žiedo, ir kad daugiau niekada nebūtume priklausomi nuo kažkokių politinių įtakų iš Rytų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Pranckietis.
Perklausus, ar, jo nuomone, bet koks elektros pirkimas iš Baltarusijos – ar iš atominių, ar iš kitokių jėgainių – nėra įmanomas, V. Pranckietis teigė, kad tam nelieka galimybių.
„Pakartosiu dar kartą: techninės galimybės bus uždarytos, o politinis sprendimas yra nepirkti“, – sakė jis.
Jis kartu pažymėjo, kad Lietuvos pasiūlymas Baltarusijai „yra Vyriausybės klausimas, jis yra labai naujas. Turbūt, kad reikėtų jį aptarti“.
S. Skvernelis Baltarusijos premjerui Sergejui Rumasui neseniai oficialiai pasiūlė Astrave statyti ne atominę, o dujų jėgainę, ir joje naudoti per Klaipėdą tiekiamas dujas. Jis teigė iniciatyvos ėmęsis, nes per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos politikai ir pareigūnai nepadarė nieko, kad sustabdytų elektrinės projektą.
Premjero kritikai teigia, kad planas yra nerealus nei techniškai, nei politiškai, ir sieja jį su S. Skvernelio dalyvavimu prezidento rinkimuose.
Seimas 2017 metų birželį įstatymu įtvirtino, jog Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei aplinkai ir visuomenės sveikatai. Taip siekta apriboti elektros importą iš Baltarusijos. Vyriausybė vėliau pritarė planui, kaip blokuoti Astravo AE gaminamos elektros importą.
Lietuva laikosi pozicijos, kad Baltarusijoje, netoli Astravo, jėgainė statoma nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, tuo metu Minskas kaltinimus neigia.
Lietuva, Latvija, Estija planuoja iki 2025 metų sinchronizuoti savo elektros sistemas su Europa. Trys šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai8
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...