- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje trečiadienį vyko uždaras posėdis dėl Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizavimo su žemyniniais Europos tinklais. Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys po posėdžio Eltai teigė, kad valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos energija“ neturėtų elgtis kaip rinkos žaidėjas - turėtų labiau prisidėti prie sinchronizacijos projekto plėtojimo.
„Mūsų Achilo kulnas yra generacija. Be jos išvystymo būtų labai apsunkinta sinchronizacija. Problema ta, kad „Lietuvos energija“ elgiasi kaip tikras rinkos žaidėjas. Jei rinkoje nėra signalų, tai jie ir nestato, neplėtoja naujų projektų. O šalis yra užsibrėžusi tikslą plėtoti su saugumu susijusį projektą. Tai buvo apsispręsta, kad turime spręsti šią problemą. Teisės aktuose turi būti numatyta „Lietuvos energijai“ pareiga ir tam tikros sąlygos, kaip jie turi plėtoti elektros gamybą arba generacijos įrenginius. Jie neturi užimti pozicijos, kad yra laisvi rinkos žaidėjai“, - Eltai teigė V. Poderys.
Posėdžio metu taip pat buvo aptarta svarba pripažinimo, kad Baltarusija, statydama Astravo atominę elektrinę, pažeidė net kelis Espoo konvencijos straipsnius. Pasak komisijos pirmininko, šis pripažinimas gali svariai pasitarnauti ateityje.
„Tai yra tikrai svarbus sprendimas, kuris ateityje gali pasitarnauti dėl ginčų ar elektros neįsileidimo iš Rytų, taip pat galimos žalos atlyginimo branduolinių avarijų atveju. Čia yra koziris, kurį reikia brandinti ir turėti, nors spaudoje yra nuskambėję, esą čia tik šiaip sau palinkėjimas“, - Eltai sakė V. Poderys.
Pasak jo, taip pat svarstytina, ar Lietuvai nereikėtų turėti plano B, jeigu Latvija ar Estija neturės apetito plėtoti sinchronizacijos projektą.
„Trys Baltijos operatoriai buvo sutarę birželio pradžioje, atsijungus nuo BRELL (Rytų elektros tinklų žiedo. - ELTA) sistemos, daryti išsibandymą salos režimu. Buvo nemalonus siurprizas, kai Estijos ir Latvijos operatoriai pasakė, kad jie to nedarys dėl įvairiausių priežasčių. Šiuo atveju palinkėjome tiek ministerijai, tiek operatoriui (Latvijos ir Estijos. - ELTA), kad būtų sudaryti tam tikri įpareigojantys susitarimai, bendri planai ar bendras projekto aprašymas. Idealiu atveju jie galėtų pasidaryti sinchronizacijos įstatymą ar kažkokį kitokį atitikmenį, kad (Lietuva būtų užtikrinta, jog. - ELTA) tikrai bus įvykdomas projektas“, - komentavo komisijos pirmininkas.
ELTA primena, kad pernai birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos, kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų sinchroniškai veiks su Europos tinklais.
Visos šalys sutarė, kad Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijai per Lenkiją bus naudojama dabartinė Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ dvigrandė jungtis ir papildoma jūrinė jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos.
Baltijos šalių elektros sistema iki šiol veikia sinchroniniu režimu sovietiniame BRELL žiede ir yra valdoma iš Maskvos. Energetikos ministerijoje šiuo metu yra ruošiamasi būsimoms deryboms su Rusija dėl atsijungimo nuo BRELL. Šiose derybose, kurias planuojama pradėti dar šiemet, dalyvaus ir EK.
Kaip interviu Eltai kiek anksčiau teigė energetikos ministras, generacijos klausimas pereinamuoju sinchronizacijos (prisijungimo prie Vakarų elektros tinklų) laiku yra sudėtinė sinchronizacijos projekto dalis, todėl pernai buvo daug dirbama tiek Baltijos šalių, tiek Lietuvos mastu.
„Šiandien turime apytikslius skaičius, kad Lietuvai trūksta apie 300 MW lanksčios, patikimos generacijos pajėgumų, kurie turėtų atsirasti iki 2025 m. Iki to laiko taip pat vertiname tuos pajėgumus, kuriuos turime šiandien. Svarbu tai, kad praėjusiais metais buvo įvardinta generacijos pajėgumų apimtis, o šių metų tikslas - užtikrinti būdą, kaip efektyviausiai tą generaciją pasiekti“, - sakė Ž. Vaičiūnas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...